Naujausios
Tvarkė melioracijos griovius, gatves, kelius
Žemės ūkio skyriaus specialistas Alfonsas Stabingis informavo, kad 2019-aisiais Melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų programai buvo skirta 78 tūkst. eurų. Visos lėšos panaudotos: tvarkyti melioracijos grioviai, pralaidos, įrengtos naujos drenažo žiotys, prižiūrėtos užtvankos, avariniai melioracijos statiniai, šienauti melioracijos grioviai. Lėšų reikėjo ir projektams rengti bei jų techninei priežiūrai.
Kiek kitaip susiklostė Vietinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programos reikalai. Jai buvo skirta pusė milijono eurų, atlikus numatytus darbus liko 5 125 eurai. Kaip sakė ataskaitą pristatęs Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Juozas Albauskas, 1 256 eurai atliko nuo Rietave esančios Pamiškės gatvės rekonstrukcijos (jai buvo skirti 108 tūkst. eurų). Pelaičiuose rekonstruotos Bangos ir Malūno gatvės. Joms prireikė 22,6 tūkst. eurų. Nesklandumų būta su Rietavo miesto Laukuvos gatve – pradėjus įrenginėti latakus ėmė šalti, todėl teko ieškoti kitų išeičių. Jos rastos, tad vanduo gatve nebebėga. Kadangi paskesni darbai buvo pigesni, sutaupyti 3 tūkst. eurų.
Seniūnijos iš šios programos joms skirtas lėšas panaudojo duobėms gatvėse taisyti, atskiroms gatvių dalims asfaltuoti, šaligatviams remontuoti, žvyrkeliams lyginti greideriu, gatvėms žvyruoti, kelio ženklams pirkti, perėjoms ženklinti ir kitiems darbams. Daugėdų seniūnijai buvo skirta apie 9,6 tūkst., Medingėnų – 15,7 tūkst., Rietavo – 70,5 tūkst., Rietavo miesto ir Tverų – po 38 tūkst. eurų.
Žinia, jog šiemet bus mažinamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, pasiekė ir rietaviškius. „Kas bus, jei sumažins pinigus keliams?“ – klausė komiteto narys Viktoras Krajinas.
Meras Antanas Černeckis patvirtino, kad tai nėra vien kalbos. Bet tuoj pat ėmė raminti: „Bus mažinama. Vos ne trečdaliu, bet tik pirmam etapui. Nuo vasaros žadėjo išlyginti, tad turėtų susibalansuoti.“
Apšvietimo problemos
O komiteto pirmininkui Albinui Maslauskui rūpėjo, kada bus atnaujintas apšvietimas Tveruose. Esą pravažiuojant Giliogirį, Pelaičius šviestuvai plieskia, o Tveruose... lyg voratinkliais apraizgyti.
Meras paaiškino, kad Tverų miestelyje, kaip ir kitur, yra problemų su gelžbetoninėmis atramomis. Jeigu ant jų dabar užkabinsi LED šviestuvus, vėliau, energetikams keičiant tas atramas, teks juos nusiimti. O tada jau kabink ant ko nori...
„Taip yra buvę prieš porą metų Giliogiryje, Vatušiuose, Labardžiuose. Jie keitė savo atramas, o mes bėgom iš paskos, iš paskutiniųjų skolindamiesi ir statydami savo apšvietimo stulpus. Tas pats ir Tveruose. Kai keis, nežinau, kaip reikės elgtis. Spręsim“, – kalbėjo A. Černeckis.
Apskritai problemos su ESO yra įsisenėjusios. Kad ir tiesiant šaligatvį, pasak mero, jei jo viduryje pasitaiko stulpas, elektrikų prašoma jį nukelti. Tik jie dažnai neskuba. Prašo savivaldybių išsikelti pačioms, o tai kainuoja. Šitaip daugelis savivaldybių yra nemažai savo pinigų įdėjusios, nors turtas – ESO.
„Dabar bandom sutarti: jei mes darbus atliekam, jie grąžina pinigus. Ir su Prezidentu apie tai kalbėjom. Jis pritaria“, – sakė Savivaldybės vadovas.
Lėšų neprašo girininkija
Per posėdį pristatyta, kaip pernai panaudotos Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos. Savivaldybės ekologė Vesta Andrijauskienė pasakojo, kad pernai už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą surinkta per 30 tūkst. eurų, o panaudoti 1 394 eurai.
Esą miškų savininkai vangiai kreipiasi dėl finansavimo repelentams įsigyti. Neaktyvi ir girininkija. Ir nors šios lėšos iš biudžeto nedingsta, jos negali būti panaudojamos niekur kitur, kaip tik repelentams įsigyti, aptvarams tverti ir panašiai.
„Kalbėjau su girininkija. Klausiau, kodėl nesikreipė – negi neatlieka darbų? Nes ankstesniais metais daug lėšų panaudodavo. Paaiškino, kad tiesiog trūksta darbuotojų... Darbus girininkija atlieka, tačiau nespėja sutvarkyti dokumentų finansavimui gauti“, – sakė ekologė.
Ji taip pat pranešė, kad Savivaldybė gyventojams nebekompensuoja vilkų padarytos žalos. Dabar tą daro Aplinkos ministerija.
Atliekų surenkama mažiau
V. Andrijauskienė taip pat pristatė, kaip buvo panaudotos Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo programos lėšos. Pasidžiaugė, kad metai baigti su pliusu. Už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą surinkta 197,2 tūkst. eurų. Telšių regiono atliekų tvarkymo centras išrašė sąskaitų už 191,8 tūkst. eurų. Jam už paslaugas sumokėti 202,8 tūkst. eurų, taip sumažinant įsiskolinimą šiai įmonei (praėjusių metų pradžioje jis siekė beveik 27 tūkst. eurų, o paskutinę 2019 m. dieną Savivaldybė skoloj buvo 15 tūkstančių).
Savivaldybėje mažėja ir surenkamų atliekų: 2018 m. jų surinkta 1 469 tonos, o pernai – 1 381 tona. Kažkada tas skaičius perkopdavo ir 2 000...
Tiek ekologė, tiek komiteto nariai pasidžiaugė, kad šiais metais dėl Seimo priimto gyventojams palankaus sprendimo už atliekų tvarkymą mokėti daugiau nereikės. Nors tokia galimybė svarstyta.