Pasveikinti nauji Rietavo garbės piliečiai

Vla­do GAU­DIE­ŠIAUS nuo­trau­ka
A. Čer­nec­kis Rie­ta­vo garbės pi­lie­čio re­ga­li­jo­mis pa­puo­šia J. Jag­miną
2000-ųjų kovo 19-oji Rietavui svarbi tarsi tėvams vaiko gimtuvės, mat nuo šios dienos Rietavo kraštas skaičiuoja metus, kuomet pamažu ėmė keltis. Nuo 1963-iųjų buvęs Plungės rajono sudėtyje 2000-aisiais Rietavas atsiskyrė ir atkūrė savo savivaldą. Skyrybos buvo skausmingos, savarankiško gyvenimo pradžia – taip pat nelengva, tačiau šiandien savivaldos dvidešimtmetį miestas mini tapęs europietišku miestu. Ketvirtadienį Rietavo kultūros centre vykusios šventinės konferencijos, skirtos atkurtos Rietavo savivaldybės 20-mečiui paminėti, metu meras Antanas Černeckis sakė, jog tai rodo, kad anuomet žengtas žingsnis atsiskirti buvo teisingas – abi pusės tik išlošė.

Sunki pradžia ir džiugus dvidešimtmetis

Ir šventinė konferencija, matyt, ne veltui pradėta Kultūros centro dramos studijos „Didžioji T“ teatralizuota improvizacija pavadinimu „Atgimimas“. Beveik keturis dešimtmečius po Plungės rajono sparnu besiglaudusiam Rietavui daugelyje sričių rūpesčio trūko – valdžios dėmesys buvo sutelktas daugiau į rajono centrą.

Todėl perėmę vadžias į savo rankas, rietaviškiai turėjo gerokai pasiraitoti rankoves – arti reikėjo pustuštę dirvą. Tačiau šiandien jau galima džiaugtis gražėjančiomis gatvėmis, atnaujinama infrastruktūra, puoselėjama kultūra, įgyvendinamais projektais. Rietavo savivaldybė tapo viena sėkmingiausiai socialinę atskirtį mažinančių savivaldybių Lietuvoje.

Apie du savivaldos dešimtmečius konferencijos metu papasakojo nuo pat atsikūrimo pradžios jai vadovaujantis ir kone Rietavo savivaldos simboliu tapęs meras Antanas Černeckis. Jis prisiminė per 20 metų visose srityse nuveiktus darbus, nepamiršdamas padėkoti su juo dirbusiems ir iki šiol dirbantiems Tarybos nariams bei administracijos darbuotojams.

Garbės piliečio vardas – dailininkui Henrikui Cipariui

Tais pačiais metais, kai atkūrė Savivaldybę, rietaviškiai apdovanojo ir pirmąją Rietavo garbės pilietę – ja tapo dviratininkė, olimpinių žaidynių prizininkė Diana Žiliūtė. Per dvidešimt metų Rietavo garbės piliečių sąrašą papildė ir daugiau iškilių asmenybių, o dar keturioms šis vardas suteiktas ketvirtadienį vykusios šventinės konferencijos metu.

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai, nuoširdų dėmesį gimtajam Rietavui, svarbų indėlį į Rietavo kultūrinio gyvenimo raidą, padovanotą darbų kolekciją Rietavo garbės piliečio vardas penktadienį pirmiausia suteiktas dailininkui, ilgamečiam Nacionalinio operos ir baleto teatro scenografui Henrikui Cipariui.

Rietavo krašte, Labardžiuose, gimusio dailininko kūrybą rietaviškiai pirmąsyk išvydo 2001 metais – tuomet tik metus veikusiame Oginskių kultūros istorijos muziejuje atidaryta H. Cipario darbų paroda „Lietuvos kančia“, o 2003 m. rietaviškiai jau lankė šio menininko scenografinės kūrybos parodą „Dailininkas ir teatras“.

Kūrybinis bendradarbiavimas su Rietavu mezgėsi ir vis dar tęsiasi įvairiomis formomis, ne tik parodomis, bet ir projektais. Rietavo savivaldybė bei Nacionalinis operos ir baleto teatras yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį. O antai 2005 m. kraštietis atkurtos Savivaldos penkmečio proga Rietavui padovanojo unikalią per keturis kūrybinės veiklos dešimtmečius sukurtą ir išsaugotą scenografijos projekto ir vardinių kostiumų kolekciją.

Deja, dėl susiklosčiusios situacijos atvykti į Rietavą ir kartu su kraštiečiais pasidžiaugti jam suteiktu vardu H. Ciparis negalėjo.

Rietavo kraštui daug nusipelnė daktaras J. Jagminas

Nors pirmojo tos dienos garbės piliečio nebuvo, tarp būrio sveikintojų salėje sėdėjo kitas – agrarinių mokslų daktaras, buvęs Rietavo tarybinio ūkio technikumo direktorius Jonas Jagminas, ne kartą buvęs išrinktas į Seimą Plungės-Rietavo apygardoje.

Rietaviškiai laikus, kai nuo 1980 m. technikumui ėmė vadovauti J. Jagminas, prisimena kaip pakilimo ir klestėjimo. Jo veiklos periodu kilo Sauslaukio gyvenvietė, klestėjo žemės ūkis. Vėliau J. Jagminą paviliojo politika, o 1992 m. jis pradėjo kurti savo verslą, kuriuo rūpinasi ir dabar.

Nepaisant dinamiško gyvenimo ir karjeros siekių (1999 m. paskirtas Lietuvos naftos produktų agentūros generaliniu direktoriumi), daktaras visada atsigręždavo į Rietavą, aktyviai tarpininkavo dujotekio nutiesimo klausimais, bendradarbiavo įgyvendinant Rietavo sporto komplekso projektą, tarpininkavo atnaujinant šilumos tinklų katilines. Taigi J. Jagminui garbės piliečio vardas suteiktas už paramą įgyvendinant statybos ir infrastruktūros gerinimo projektus savivaldybėje, Rietavo vardo garsinimą.

Į sceną pakviestas naujasis garbės pilietis, spausdamas ranką merui, sakė, jog toks pagerbimas jam – didelė staigmena. „Tiesiog nerandu žodžių... Bent kas galėjo pasakyt – kostiumą naują būčiau apsirengęs“, – neslėpė džiaugsmo.

Sakydamas kalbą J. Jagminas susitelkė ne į save, o pirmiausia į šalia stovintį A. Černeckį. Kalbėjo manąs, jog visgi Rietave didžiausias garbės pilietis turėtų būti šis visus 20 metų Savivaldybei vadovaujantis meras, dėl kurio ir bendruomenės dedamų pastangų Rietavas tapo tikru europietišku miestu. Tokius jo žodžius salė palydėjo garsiais plojimais.

Anot J. Jagmino, rietaviškiams taip suklestėti pavyko ir dėl to, kad jie nesipyko, nekaitaliojo valdžios, „nepešiojo vieni kitiems plunksnų“. O grįždamas prie apdovanojimo J. Jagminas sakė suteiktą Rietavo garbės piliečio vardą ypač vertinantis.

Rietavo istorijon įsirašė ir muzikas

Garbės piliečio regalijomis už nuopelnus ir indėlį puoselėjant muzikines ir kultūrines tradicijas, edukacinę veiklą, aukščiausio profesinio meistriškumo atlikėjų ir jų kūrybos pristatymą Rietavo krašto žmonėms tądien pasipuošė ir Kauno valstybinei filharmonijai vadovaujantis Justinas Krėpšta.

Medingėnuose gimęs ir Rietave iki 11-os metų augęs muzikas sakė gimtinei jaučiantis dvasinę skolą, todėl nenuostabu, jog didelė dalis profesionaliosios muzikos į Rietavą atkeliauja būtent jo dėka. J. Krėpštos rūpesčiu Kauno valstybinė filharmonija ir Rietavo savivaldybė pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, o prieš kiekvienas Mykolines į Rietavą jau tryliktus metus iš eilės atvežama muzikinė programa. Rietavas įtrauktas į Pažaislio muzikinio festivalio programą. Jis yra ir aktyvus Rietavo kraštiečių klubo narys.

Į Rietavą J. Krėpštą atlydėjo šeimyna, kurios jauniausias narys – vos kelių mėnesių. Pakviestas į sceną kraštietis pasakojo, kad jo trauka Rietavui susideda iš trijų dalių. Gimęs prie Minijos upės, augęs prie Jūros upės, o dabar gyvenąs prie Neries, jis negalintis užmiršti, kas jį išplukdė į plačiuosius vandenis. Atgal traukia ir Rietave tvyranti Oginskių dvasia, jam, kaip muzikui, itin svarbi. Ir, žinoma, „puikūs rietaviškiai, nuoširdūs žmonės ir geras meras“.

Būtent dėl šių trijų dalykų, kaip vaikystėje, taip ir šiandien, Rietavo pusėn važiuodamas sako akimis ilgesingai ieškąs bažnyčios bokštų, o pirmiausiai juos pamačiusį anūką dargi ir skanėstu apdovanojąs.

Garbės piliečio vardas – ir Oginskių istorijos tyrinėtojai

Paskutinioji nominantė, kuriai šįmet suteiktas Rietavo garbės piliečio vardas, – Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vedėja, humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Garbės piliete ji tapo už nuopelnus Rietavui, organizuojant Oginskio archyvinio paveldo tyrimus, rengiant mokslines konferencijas, įgyvendinant leidybos projektus ir Rietavo vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

2005 m., vadovaujant daktarei, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje buvo surengta pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės, politinės veiklos pėdsakais“. Šios partnerystė dėka dienos šviesą išvydo mokslinių straipsnių rinkiniai „Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Veiklos pėdsakais“, monografija „M. Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“, profesorės rūpesčiu lietuvių-baltarusių kalbomis kartu su muziejumi išleisti „M. K. Oginskio tėviški patarimai“.

2013 m. rudenį UNESCO nutarė 2015 metais į minėtinų sukakčių sąrašą įtraukti M. K. Oginskio 250-ąsias gimimo metines. Tai buvo prielaida Seimui tuos metus paskelbti M. K. Oginskio metais. Sudarant jubiliejinę metų programą aktyviai dirbo ir daktarė R. Šmigelskytė-Stukienė.

Ji pati į ceremoniją atvykti negalėjo, tačiau įrašyto sveikinimo metu sakė esanti labai sujaudinta ir pamaloninta šio apdovanojimo, jį priimanti ir dalinasi kartu su savo kolegomis Oginskio kultūros paveldo kelio bendražygiais – istorikais, menotyrininkais, muzikologais, dailėtyrininkais, senosios raštijos specialistais, muziejininkais. Rietavo tarybos įvertinimas jai esąs įpareigojimas tęsti daugiau nei prieš 15 metų pradėtus sistemingus Oginskio paveldo tyrimus, į šią veiklą įtraukiant įvairių sričių mokslininkus iš Lietuvos ir užsienio.

Sveikintojų būrys

O dvidešimtmetį švenčiančiai Savivaldybei perduotas Premjero S. Skvernelio sveikinimas. Rietavo savivaldybės su gražia sukaktimi pasveikinti atvažiavo ir Sigitas Kaktys, kuris Rietavui atkuriant savivaldą dirbo valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru bei prisidėjo prie Rietavo savivaldos atgimimo. Svarbios sukakties nepamiršo ir vietiniai Seimo nariai bei taip pat 2000 metais susikūrusių Pagėgių ir Elektrėnų savivaldybių merai Vaidas Bendaravičius ir Kęstutis Vaitukaitis.

Atvyko ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Jis pabrėžė, kad jokios priešpriešos tarp Plungės ir tuomet nuo jos atsiskyrusio Rietavo nėra – juk šiuos du miestus jungia Oginskiai. Priešingai – A. Klišonis sakė, kad iš A. Černeckio daug ko pats stengiasi pasimokyt ir visad stebisi jo gebėjimu spręsti problemas su šypsena.

Savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus žodžius perdavė „Savivaldybių žinių“ direktorė Lina Belevičienė. O sveikinimų kalbas užbaigė kunigas Česlovas Degutis. Pasveikinęs Savivaldybę su gražiu jubiliejumi šis nuogąstavo: „Galvoju, kas bus, kai meras sulauks mano amžiaus? Kas jį pakeis?“