Po remonto muziejus ir jaukesnis, ir modernesnis

Rie­ta­vo Ogins­kių kultū­ros is­to­ri­jos mu­zie­jaus nuo­trau­ka
Re­mon­to darbų įkarš­tis 2019 m. va­sarą
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus sąstingio dėl karantino nejaučia. Taip, nei parodos, nei renginiai čia vyksta. Tačiau darbo tiek, kad, kaip juokauja direktorius Vytas RUTKAUSKAS, juo galėtų dar ir pasidalinti. Iš tiesų direktorių „pagauti“ sekėsi sunkiai. Tačiau atitraukti nuo kasdienių darbų pavyko. V. Rutkauskas „Žemaičiui“ papasakojo, kaip muziejus atrodo po kompleksinio sutvarkymo, pasidžiaugė, kad dabar jis – kur kas jaukesnis. Išgirdome ir naujienų: muziejininkai gyvena džiaugsmingu laukimu – šio mėnesio pabaigoje dienos šviesą turi išvysti dar viena jo knyga.

– Pagal projektą „Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kompleksinis sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinėms, edukacinėms reikmėms“ muziejuje atlikta nemažai reikalingų darbų. Papasakokite apie projektą ir kas padaryta?

– Tai europinis projektas, prie kurio didele dalimi prisidėjo ir Savivaldybė. ES lėšų jam skirta apie 150 tūkst., apie 46 tūkst. – Savivaldybės prisidėjimas. Darbai muziejuje prasidėjo pernai. Šiuo metu padaryta viskas, kam užteko lėšų. Nors tų darbų dar būtų devynios galybės...

O pakeista tiek apsaugos, tiek priešgaisrinė signalizacijos. Sistema buvo pasenusi ir nebeveikė, tad rizikavome. Nepaprastai reikalinga buvo pakeisti langus, nes senieji buvo pagaminti dar sovietmečiu, tai vėjas ir šaltis pro juos – kaip pro vartus...

Taip pat apšiltintos muziejaus lubos ir sienos, nušlifuotas ir atnaujintas parketas. Ypač džiaugiamės pirmojo aukšto koridoriaus grindų mozaika. Oginskių laikais čia buvo mozaikinės molio plytelės. Restauratoriai padirbėjo iš peties ir jas gražiai atkūrė. Be to, dabar šios grindys – šildomos. Kai tik įeini į muziejų, iškart pajunti malonią šilumą.

– Skelbta, kad muziejuje turėjo būti įrengtos ir naujos patalpos...

– Turbūt galvoje turėti tualetai. Anksčiau turėjom tik du. Kai atvažiuodavo didesnės ekskursijos, net nesmagu būdavo – nekantraujančiųjų eilė nusidriekdavo per koridorių. Dabar tualetus turėsime keturis, vienas jų pritaikytas neįgaliesiems.

– Gal ir visas muziejus dabar labiau pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams?

– Buvo tokių minčių. Bet pagal visus reikalavimus mums pinigų nebūtų užtekę. O jei dar galvotume apie liftą... nė iš tolo. Didžiuliai pinigai. Tačiau įsigijome kopiklį. Kad neįgalieji galėtų lengviau ir į muziejų patekti, ir į antrą aukštą pasikelti.

– Galbūt po atnaujinimo muziejuje atsirado ir naujovių?

– Esam numatę interaktyvius ekranus muziejaus viduje. Jie jau nupirkti, dabar programuojama. Ekranai bus du. Vienas jų pasakos apie Rietavo dvaro sodybos edukaciją, antrasis – apie tremtis ir Rietavo krašto rezistenciją. Muziejaus lankytojai, naudodamiesi jais, galės šiomis temomis sužinoti daug informacijos. Ją parengs muziejus, taigi šiuo metu mūsų maža muziejininkų šeima turi daug darbo.

– Pokalbio pradžioje užsiminėte, kad, be jau atliktų darbų, muziejui dar reiktų meistrų rankų. Apie ką kalbėjote?

– Reikėtų stogą perdengti ir apšiltinti pastoges. Dabar jis tik nudažytas antikoroziniais dažais, tačiau tai laikina. Stogą paskutinį kartą dengėme skarda gal 1989 metais, tad jis buvo gerokai jau aprūdijęs. Taip pat liko netvarkyta muziejaus aplinka, kiemas. Plytelių danga ir betono plokštės išlūžinėjusios. Savo jėgomis reikės kažkaip. Kol kas džiaugiamės ir tuo, kas padaryta. Juk turėti sutvarkytą muziejų – prestižo reikalas.

– Jus sunku pagauti net ir karantino metu. Atrodo, Rietavo muziejininkai ir dabar nesėdi rankų sudėję.

– Kol dar stoviu ant kojų, norisi kuo daugiau padaryti. Nemažai laiko atima parko tvarkymo darbai po žiemos. Be to, skambino viena kita turizmo agentūra. Kol nėra aktyvaus judėjimo, siūlo lankytojams virtualų. Kartu padarysim virtualią ekskursiją po muziejų. Ir jiems nauda, ir mes sau turėsim.

– Turbūt knygynus jau pasiekė ir neseniai muziejaus išleista knyga?

– Oi, dar ne. Bet mėnesio gale jau turėtų pasirodyti. Bus solidus veikalas – 284 puslapiai, 100 iliustracijų.

– Gal mes ne apie tą pačią knygą kalbam? Juk „Mykolas Kleopas Oginskis. Priesakai sūnui ir kiti laiškai apie ugdymą“ jau pasirodė...

– Tai kad mes jau naują leidžiam (juokiasi – aut.). Vadinsis „Rietavas. Oginskių rezidencijos pažintiniai maršrutaią“. Ir ne tik Rietavas joje, bet ir kitos Oginskių vietovės bus nurodytos. Knygos leidimą pagal projektą finansuoja Kultūros paveldo departamentas.

– Sunku atsistebėti, kaip mikliai sukatės. O kokių planų turite?

– Tų planų daug... Norėtųsi sugrįžti prie Vakarų Lietuvos dvarų kultūros asociacijos veiklos. Nuo jos nutolome rūpindamiesi savo individualiais projektais. Ir žinoma, laukiame, kol bėdos pasibaigs ir vėl galėsime įprastai dirbti.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.