
Naujausios
Rietavas – miškų kraštas
Kuo jau kuo, o miškais pasigirti rietaviškiai gali. Jie sudaro daugiau nei pusę (52 proc.) savivaldybės teritorijos, kai visoje Telšių apskrityje miškai užima 36 proc., o šalyje – 33,2 proc. viso ploto.
Daugiau žmonių gyvena kaime (2020 m. sausio 1 d. – 4 109 žmonės) nei mieste (3 149), todėl nenuostabu, kad mūsuose dar nemažai gyventojų, besiverčiančių žemės ūkiu.
Žemės ūkio paskirties žemė sudaro 37 procentus savivaldybės teritorijos. Net 90 proc. žemės ūkio naudmenų – ariama žemė. Rietavo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, pernai savivaldybėje buvo 1 381 žemės ūkio ir kaimo valda. Pasėlius deklaravo (deklaruotas 16,2 tūkst. ha pasėlių) ir žemės ūkio veikla užsiėmė 1 090 žemdirbių.
Daugėja ir mėsinių ūkių
Dauguma Savivaldybės ūkininkų ir žemės ūkio įmonių verčiasi ir gyvulininkyste, ir augalininkyste.
Šių metų sausio 1 d. duomenimis, savivaldybėje buvo 404 galvijų augintojai, laikantys 8 188 galvijus. Iš šių augintojų 227 – žemdirbiai, turintys 2 845 melžiamas karves. Per metus Rietavo savivaldybės ūkininkai pagamino 15 813 tonų pieno.
Pastebima, kad plečiasi ir mėsinė galvininkystė, įsitvirtina netradicinę veiklą plėtojantys ūkiai.
Stambios įmonės – trys
Be žemdirbystės, savivaldybės teritorijoje yra gaminamos statybinės medžiagos, plėtojamas smulkusis verslas, verčiamasi miškininkyste, žemdirbystės ir miškininkystės produkcijos perdirbimu, durpių gavyba ir perdirbimu, melioracijos sistemų ir hidrotechnikos statinių statyba, gyventojų aptarnavimu.
Didžiosios Rietavo savivaldybės įmonės, taigi – ir gyventojų duondavės, yra UAB „Plungės lagūna“ (sausio 1 d. duomenimis joje dirbo 225 darbuotojai), rietaviškių dažnai dėl skleidžiamos smarvės plakama UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (129 darbuotojai) bei UAB „Rietuva“ (114 darbuotojų), gaminanti popierinį korinį užpildą.
Turi kuo užsiimti
Rietavo savivaldybės 2020–2022 metų strateginiame veiklos plane pastebima, kad Rietavas gali pasidžiaugti patogia geografine padėtimi (savivaldybę kerta didžiausia automagistralė Kaunas– Klaipėda, netoli – trečiasis pagal dydį šalies miestas Klaipėda, iki Latvijos sienos – 55 km), palankia transporto, logistikos, aptarnavimo sektorių plėtrai.
Čia ne tik stiprūs ūkiai, bet ir plėtojamas turizmas, kadangi yra daug poilsiauti tinkamų vietų, gerai išplėtotos socialinių, kultūrinių bei švietimo paslaugų prieinamumas. Yra daug darbingo amžiaus gyventojų ir mažėja registruotų bedarbių, o kartu – ir pats nedarbo lygis. Vaikai ir jaunimas turi kuo užsiimti, nes veikia juos pritraukiančios ir su jais dirbančios organizacijos.
Įžvelgia ir grėsmių
Vis dėlto yra ir problemų. Viena jų – sulaukiama mažai investicijų iš užsienio. Nepakankamai išplėtota pramonės infrastruktūra, nedidelis vidutinis darbo užmokestis, silpnai plėtojamos ekonominės veiklos kaime. Todėl nėra ko stebėtis, jog dalis gyventojų išvažiuoja gyventi į didesnius miestus ar net užsienį ir jų nuolat mažėja. Negana to, gyventojai nepakankamai atidūs savo sveikatai, todėl mirtingumas Savivaldybėje didesnis ir už šalies vidurkį.
Savivaldybėje trūksta gydytojų, kvalifikuotų sveikatos priežiūros ir pagalbos mokiniui specialistų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų. Norėdama spręsti šią problemą, Savivaldybės administracija bandys juos vilioti apmokėdama už studijas.
FOTO AUTORIUS Vlado GAUDIEŠIAUS nuotrauka
70810194935
FOTO APRASAS Šių metų pradžioje Rietavo savivaldybėje buvo 404 galvijų augintojai. Jų tvartuose – 2 845 melžiamos karvės