Salė yra, tačiau joje sportuoti negalima

Rū­tos LAU­RI­NAI­TIE­NĖS nuo­trau­ka
P. Ba­ta­vi­čius no­rė­jo su­ži­no­ti, ka­da nau­jo­jo­je sa­lė­je pa­ga­liau ga­lės spor­tuo­ti gim­na­zis­tai
Be­veik prieš me­tus, per ka­lė­di­nį me­ro pa­dė­kos va­ka­rą, mies­te­lė­nams bu­vo at­ver­tos Rie­ta­vo L. Ivins­kio gim­na­zi­jai pri­klau­san­čios nau­jo­sios spor­to sa­lės du­rys. Su­reng­tas iš­kil­min­gas dvie­jų aukš­tų mo­der­naus pa­sta­to ati­da­ry­mas, per­kirp­ta sim­bo­li­nė juos­te­lė, pa­šven­tin­tos erd­vės. Įsi­min­ti­ną įvy­kį tuo­met ly­dė­jo pa­čios gra­žiau­sios emo­ci­jos, ta­čiau šian­dien nuo­tai­kos bjurs­ta. Spor­to sa­lė sto­vi jau me­tus, ta­čiau mo­ki­niai jo­je spor­tuo­ti ne­ga­li iki šiol...

Klau­si­mą, ka­da pa­ga­liau Rie­ta­vo moks­lei­viams bus at­ver­tos spor­to sa­lės du­rys, ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sio Ta­ry­bos po­sė­džio me­tu už­da­vė ta­ry­bos na­rys Po­vi­las Ba­ta­vi­čius. Ir pa­pra­šė at­siųs­ti prieš­gais­ri­nės sau­gos spe­cia­lis­tų pa­teik­tas pa­sta­bas, truk­dan­čias gau­ti sta­ty­bos už­bai­gi­mo ak­tą.

„Ga­lit atei­ti į Bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos ir ūkio sky­rių ir pa­si­žiū­rė­ti“, – iš pra­džių ne­daug­žo­džia­vo me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis. Ta­čiau ne­tru­kus ėmė pa­sa­ko­ti, kad si­tua­ci­ją ap­sun­ki­na, švel­niai ta­riant, su­dė­tin­gas bend­ra­vi­mas su pro­jek­tuo­to­jais bei spor­to sa­lę pra­dė­ju­siais sta­ty­ti ir vė­liau pa­si­trau­ku­siais ran­go­vais.

Me­rui ant­ri­no už pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą at­sa­kin­gas ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas An­ta­nas Auž­bi­ka­vi­čius. Pa­sak jo, pro­ce­dū­ros su­stab­dy­tos, nes pro­jek­tą tu­ri pa­tiks­lin­ti pro­jek­tuo­to­jai, rei­kia su­de­rin­ti at­ski­ras jo da­lis, pa­pil­dy­ti nau­jais skai­čia­vi­mais.

Pa­si­ro­do, prieš de­šimt­me­tį, kai pro­jek­tas bu­vo pa­reng­tas, į jį ne­bu­vo įtrauk­ta prieš­gais­ri­nės sau­gos da­lis, be to, tuo­met jai bu­vo ke­lia­mi kur kas ma­žes­ni rei­ka­la­vi­mai. Yla iš mai­šo iš­lin­do tik pa­no­rus už­baig­ti sa­lės sta­ty­bos pro­ce­dū­ras. Ta­da ir paaiš­kė­jo, kad šis trū­ku­mas – di­džiu­lis, truk­dan­tis įtei­sin­ti už­baig­tas sta­ty­bas.

Kaip sa­kė me­ras, va­sa­ros pa­bai­go­je Sa­vi­val­dy­bės, prieš­gais­ri­nės sau­gos, pro­jek­tuo­to­jų bei ran­go­vų at­sto­vai ne­tgi bu­vo su­sė­dę prie bend­ro sta­lo, ta­čiau su­si­ti­ki­mas, ma­tyt, bu­vo ne­vai­sin­gas. Ta­da tik pa­tvir­tin­ta, kad neįt­rauk­ta da­lis apie prieš­gais­ri­nę sau­gą – bu­vu­sio ran­go­vo ir pro­jek­tuo­to­jų pro­ble­ma. Jie šią ir tu­rė­tų iš­spręs­ti.

O ra­gi­ni­mų pa­sku­bė­ti bū­ta dau­gy­bė. „Va­žiuo­jam, šne­ka­mės, skam­bi­nam. 3–4 skam­bu­čiai per die­ną... Ža­dė­jo per mė­ne­sį iš­spręs­ti, o spren­di­mo dar ne­tu­ri­me. Ne­ma­tė­me su­de­rin­to pro­jek­to. Bi­jau, kad ne­priei­tu­me prie teis­mi­nių pro­ce­sų“, – pro­ble­mos rim­tu­mo ne­slė­pė me­ras, gar­siai svars­tęs, ar tik ne­rei­kės ad­vo­ka­to pa­slau­gų.

Me­ro nuo­mo­ne, ga­li bū­ti, jog strin­ga at­si­skai­ty­mai tarp ran­go­vo ir pro­jek­tuo­to­jų, jie tar­pu­sa­vy ne­su­ta­ria. O ka­dan­gi nie­kas ne­no­ri pri­siim­ti kal­tės, ne­no­ri ir mo­kė­ti.