
Naujausios
Daugiau stabilumo
Meras nudžiugo iš L. Kukuraičio išgirdęs žinią, kad, keičiant Socialinių paslaugų įstatymą, planuojama akredituoti tokias specializuotas paslaugas teikiančias įstaigas kaip krizių, vaikų dienos centrai, nakvynės namai ir kitas. Įtvirtinus šias naujoves, palengvėtų savivaldai, nes minėtos įstaigos būtų finansuojamos tiesiogiai. Joms nebereikėtų gaišti laiko rengiant projektus ir dalyvaujant konkursuose, kaskart tikintis finansavimo.
„Labai protingas žingsnis, – pastebėjo A. Černeckis. – O dabar žaidžiam žaidimą... Ir kiek žmogiškųjų resursų tai kainuoja. Kaskart reikia sukti galvą, rengti projektus. Laimėti, nes jei nepavyks, gali uždaryti.“
Tiek ministras, tiek meras įsitikinę, kad po tokių pokyčių įstaigos galės jaustis saugesnės. Antai Rietave jau nuo 2005 m. veikia Socialinių paslaugų centras. Devyneri metai, kai yra įsikūręs Atvirasis jaunimo centras. Juos šie pokyčiai taip pat palies.
Garantijų trūksta
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Egidijus Gricius pritarė, kad Rietavo atvirajam jaunimo centrui išties trūksta stabilumo. „Gana sėkmingai dirbame, veiksmas vyksta, bet kiek ilgai?.. Tų garantijų norisi“, – pastebėjo jis.
Centras rengia įvairius projektus, turi darbuotojų, dirbančių ir mobilų darbą, priima tarptautinius savanorius, kuriais, gali pasigirti, netgi aprūpina Kretingą ir Kauną. Kaip sakė E. Gricius, kartais pas juos pasimokyti atvažiuoja ir kaimynai. Atrodo, įstaiga išties veikli, bet iki šiol priklausoma nuo projektų.
Teigiamų pokyčių tikisi ir Socialinių paslaugų centras. Kaip sakė jam vadovaujanti Danutė Stončiuvienė, šiuo metu centre dirba 32 žmonės, nors savo veiklą prieš 15 metų pradėjo su trimis.
Pasidžiaugęs numatomomis pertvarkomis, meras įžvelgė ir grėsmių. Esą jei minėtų centrų finansavimas bus atiduotas Savivaldybėms, sunkmečiu galima ir nusvilti.
„Turėjom krizių... Tuomet valstybės biudžete pradėjo trūkti lėšų savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms. Ir mokytojai be algų buvo palikti, ir kiti... Ar bėdos atveju vėl neliksim su savo bėdomis?“ – garsiai svarstė meras.
O ministro komanda pastebėjo, jog negerai, kai iš socialiniams reikalams skirtų sutaupytų lėšų savivaldybės kamšo kitas biudžeto skyles. Tačiau meras atrėmė, kad tokius nurodymus gauna iš aukščiau, iš ministro kolegų. „Kur tik kokia skylė atsiranda, visad sako – imkit iš sutaupytų lėšų“, – sakė A. Černeckis.
Iš pradžių – šokas, dabar priprato
Posėdžio metu kalbėta ir apie jau įgyvendintas naujoves vaiko teisių apsaugos srityje. Meras prisipažino, kad tuomet, kai iš gerai nugludintos sistemos „iššoko“ Vaiko teisių apsaugos skyrius, būta netgi šoko. Tačiau esą dabar prie naujovių, naujai atsiradusių specialistų ir naujos tvarkos pamažu priprantama.
Ir Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Dainora Batavičienė patikino, kad pedagogai, įstaigos jau žino, kur kokiu klausimu kreiptis, nors iš pradžių painiavos būta. O įsivažiavus darbas vyksta sklandžiai, kas mėnesį rengiami pasitarimai su Socialinių paslaugų centro ir Savivaldybės, vaiko teisių specialistais.
Tiesa, D. Batavičienė pastebėjo, kad Savivaldybėje dirbančių specialistų, kurie talkina atvejo vadybininkams, ir vaiko teisių apsaugos specialistų funkcijos kartais dubliuojamos. Antai policija apie nepilnamečių padarytus administracinius nusižengimus praneša abiem įstaigoms. Tačiau Savivaldybėje apie tai sužinoma gerokai vėliau, kai tas atvejis jau būna nagrinėjamas ir pagalbos poreikis jau nustatytas.
„Tuos dalykus reikėtų atskirti“, – kalbėjo D. Batavičienė.
Laikinieji globėjai – liūdnoji dalis
Ministras pasidomėjo, o kaip Rietavui sekasi rasti laikinąjį globėją? „Žemaitis“ jau anksčiau yra rašęs, kad Rietavo savivaldybė buvo viena iš nedaugelio, neturinčių laikinojo globėjo. Jo nėra ir šiandien. Tačiau, anot mero, juokavusio, kad ši tema Rietavui – liūdna, problema yra sprendžiama. Esą jau yra žmonių, baigusių specialius mokymus.
Kadangi dirbančiam žmogui tapti laikinuoju globėju, pas kurį vaiką gali pristatyti bet kada, bet kokiu paros metu, sąlygų nėra, Savivaldybė žvalgosi į savus specialistus.
„Norim prisišnekinti žmogų, jau dirbantį mūsų sistemoje. Būtų paprasčiau. Žmogui nereikėtų atsisveikinti su darbu“, – pasakojo meras.
O D. Stončiuvienė sakė, kad viltys dedamos į globojamus vaikus jau užauginusius asmenis. Jau kalbėta su viena tokia globėja. Ji žadėjusi pagalvoti.
Pasak mero, šiuo metu problemų su globojamais vaikais Rietave nėra. Tam skirtame Savivaldybės įsigytame bute glaudžiasi dvi paauglės. Dar vienas butas, skirtas tam reikalui, jau antrus metus stovi tuščias.
„Esam pasiruošę visiems atvejams“, – pabrėžė meras.
„Iš kur reikės prisišaukti pagalbą?“
Kur kas labiau A. Černeckį šiuo metu neramina mintis apie ir Rietave turinčius atsirasti grupinio gyvenimo namus, kuriuose bus apgyvendinami proto ir psichikos negalią turintys žmonės.
„Bus gerai“ – žadėjo ministras, tačiau meras nesileido taip paprastai nuraminamas. Esą savivaldybė jau turi liūdnos patirties, kai taip gerai, kaip ministras tikina, nebuvo.
„Ir su šakute darbuotojai į galvą dūrė, ir lubos buvo išspardytos, – prisiminė meras. – Iš kur reikės prisišaukti pagalbą?“
A. Černeckis pasakojo, kad kai kuriuos potencialius šių namų gyventojus jie jau pažįsta. Su jais yra buvę problemų, todėl ir baimės akys tokios didelės. Be to, ir iš kitur girdįs, kokių tik atvejų nebūna.
L. Kukuraitis bandė raminti papasakodamas, kad vienoje savivaldybėje, kur buvo didžiulis pasipriešinimas tiek iš administracijos, tiek iš pačių gyventojų, grupinio gyvenimo namai po metų netgi gavo draugiškiausio kaimyno apdovanojimą. Tačiau neslėpė ir to, kad pradžia gali būti sunki. Esą bus sukurta sistema, kaip tokius žmones įveiklinti, prižiūrėti.
Trūksta psichologų
Ir A. Černeckis pripažino, kad Rietave yra tokių neįgalių jaunuolių, galinčių fiziškai dirbti. Tik jų nepaliksi vienų – reikia nuolatinės priežiūros. Meras sutiko, kad reikalinga sistema, leidžianti juos įdarbinti.
Kaip vėliau „Žemaičiui“ sakė Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolita Alseikienė, grupinio gyvenimo namams Savivaldybė jau turi numačiusi sklypą. Statybos turėtų prasidėti galbūt jau šių metų gale.
Meras pasiguodė ir tuo, jog savivaldybėje trūksta psichologų, psichiatrų pagalbos. Esą ministerija šios problemos negirdi, o jei ir girdi, iš jos veiksmų to nematyti.
Ministerijos atstovė sakė, kad tai išties – problema. Ir ne tik Rietave. Esą galvojama bent jau apie nuotolines psichikos specialistų konsultacijas, kad šios paslaugos žmonėms, ypač vaikams, taptų labiau prieinamos.
Kvietė registruotis šeimos kortelei
Susitikimo metu aptarti ir kiti ministerijos numatomi pokyčiai. Antai kalbėta, jog būtini pokyčiai nustatant darbingumą. Pabrėžta, jog Lietuvoje per daug norinčiųjų būti nedarbingiems. Esą Lietuvos neįgalieji darbo rinkoje yra labai neaktyvūs, ir tai reikia keisti. Kaip ir požiūrį į neįgaliuosius, nes jų pasyvumą sukonstravo pati visuomenė.
Antrasis ministerijos „banginis“, kaip įvardijo pats ministras, – numatomas slaugos ir globos paslaugų sujungimas. Nors paslaugos lyg ir tapačios, jos traktuojamos nevienodai. Todėl net mąstoma apie fondą, iš kurio jos būtų finansuojamos. Nes esą dabar, visuomenei senstant, o žmonėms vis labiau remiantis į socialines paslaugas, valstybė nepajėgi viena nešti tokią didelę finansinę naštą.
Kalbėta ir apie kitus pokyčius sveikatos apsaugos ir darbo srityje. Susitikimo pabaigoje rietaviškės gausios šeimos paragintos aktyviau registruotis šeimos kortelei, kuria naudojasi ir pats ministras, gauti. Savivaldybės vadovas ragintas aktyviau į tai įtraukti ir vietinį verslą, kuriam palanku daryti nuolaidas gausioms šeimoms.
Po susitikimo Savivaldybėje ministras L. Kukuraitis lankėsi ir apžiūrėjo socialinės globos grupės patalpas ir butą, kuriame laikinai apgyvendinami globos reikalingi vaikai. Paskui užsuko ir į Senelių globos namus, pabendravo su jų gyventojais.