
Naujausios

Be šios, pedagogė iškėlė ir kitą problemą – mokinių su specialiaisiais poreikiais gausėjimą. Beje, pastarąją įvardijo bene visi veiklos ataskaitas pristatę savivaldybės ugdymo įstaigų atstovai.
Vis dėlto gimnazija laikosi gerai, mokinių skaičius išlieka stabilus, nors mažėjimas, kaip ir visur, pastebimas.
Tiesa, yra ūkinių bėdų – tai senas vamzdynas. Avarijų būta daugybę kartų, tad jis – lyg tiksinti bomba. Meras Antanas Černeckis sakė, jog vamzdyną būtina sutvarkyti iki 2023 m., kai numatyta gimnazijos renovacija. Žinoma, geriausia būtų kuo greičiau, nes jis, žiemą driokstelėjęs, sukeltų didelių problemų.
Vėliau pasisakiusi Tverų gimnazijos direktorė Gitana Kužmarskytė akcentavo, kad jos vadovaujama 215 mokinių ugdanti gimnazija stengiasi dirbti šiuolaikiškai. Ir tai pedagogams sekasi. Kad jiems dirbti būtų paprasčiau, gimnazija pernai įsigijo įvairių ugdymo priemonių, tarp kurių – išmanioji lenta, 20 planšečių, programavimo robotai ir kitos.
Savo vadovaujamą gimnaziją gyrusi direktorė sulaukė ir priekaištų: kodėl neteikiama specialiojo pedagogo pagalba, kodėl netvarka buhalterijoje, kodėl administracija nesilaiko kai kurios tvarkos?
„Galbūt administracija nesusitvarko ar nespėja?“ – klausė priekaištų pažėręs Tarybos narys Alfredas Mockus.
Tačiau direktorė tokių priekaištų sakė nepriimanti. Esą administracija su darbu susitvarko ir problemas sprendžia. O specialųjį pedagogą mokykla taip pat turinti, tik jis nuo spalio 1 dienos dirba Medingėnų skyriuje, kur jo pagalba yra reikalingesnė. Šio specialisto stygių Tveruose esą šiek tiek kompensuoja mokytojo padėjėjas, kiti specialistai. Kadangi Tveruose reikalingesnis logopedas, būten jam nutarta padidinti darbo krūvį.
Su panašiomis problemomis sakė susiduriantis ir Žadvainių pagrindinės mokyklos direktorius Sigitas Kažukauskas. Nors mokykla specialųjį pedagogą turi, trūksta psichologo. Kaip ir daug kur, Žadvainuose daugėja specialiųjų poreikių turinčių vaikų, o gabių ateina vis mažiau. Iš ūkinių bėdų galvos skausmas mokyklai – avarinės būklės ūkinis pastatas. Tačiau problema daugiau estetinė, mat vaikai ten nesilanko.
Iš kaimų į mokyklą atvežami Žadvainų moksleiviai nukenčia dėl to, jog lieka be popamokinės veiklos. Autobusai juos namo išveža iškart po pamokų, o kursuoti keliskart per dieną neužtektų finansų.
Meras pridūrė, kad ši problema aktuali visiems kaimų vaikams. Ir nors pavėžėjimas į mokyklas giriamas, jis turi ir nemažai minusų.
Rietavo lopšelio-darželio vadovės Stefos Steponavičiutės išsakyta problema netgi džiugi – 210 vaikų darželyje nebetelpa. Todėl, pasak vadovės, darželiui reikėtų priestato. Praverstų ir didesnė logopedo pagalba, mat turimas nebesuspėja. Darželis lauktų ir specialisto, galinčio dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Vadovė išreiškė viltį, kad jį turės, nes neseniai Taryba patvirtino, kad Savivaldybė mokės už reikalingų specialistų studijas.
Pozityviausia buvo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos ataskaita. Jos vadovas Nerijus Jasinskas sakė, kad visa įstaigos veikla kaip ant delno – jos feisbuko profilyje. O finansavimo visada būtų galima prašyti daugiau, tačiau esą tuo nepiktnaudžiaujama. Mokykla dalyvauja įvairiuose projektuose, Rietavas garsinamas konkursuose.
Vis dėlto Tarybos narys Jonas Eugenijus Bačinskas pabrėžė, kad nieko džiugaus, jei įstaigos neįvardija savo problemų, neįžvelgia grėsmių. „Blogai, jei vadovas neįžvelgia, kas bus po metų ar dvejų...“ – priekaištavo politikas.