Naujausios
Nors per šį šildymo sezoną patirti nuostoliai šiek tiek mažesni nei 2018-aisais, tačiau išlipti iš finansinės duobės šįsyk sutrukdė šilta žiema ir tai, kad atsisakius šildyti kai kuriuos buvusios Žemaitijos kolegijos pastatus šilumos pagaminta ir parduota gerokai mažiau nei planuota. Dėl to negauta 35 tūkst. eurų planuotų pajamų.
Esą jeigu šilumos poreikis būtų buvęs bent jau toks pats kaip 2018-aisiais (o buvo 8,78 proc. mažesnis), Rietavo komunalinis ūkis metus būtų užbaigęs su pliuso ženklu. Dabar tenka skaičiuoti nuostolius, kurie siekia apie 46 tūkst. eurų.
„Tai bus didžiausia problema skaičiuojant šildymo kainas kitam periodui“, – neslėpė A. Rojus.
Tačiau gera žinia esanti ta, jog antroje praėjusių metų pusėje penktadaliu pigo biokuras, o tai leido pigiau parduoti šilumą.
Direktorius pasidžiaugė, jog kur kas taupiau šiluma gaminama pradėjus eksploatuoti naująją katilinę, tačiau vėlgi – dėl sumažėjusio šildymo poreikio įmonė negali išnaudoti visų jos privalumų.
Tikėtasi, jog bent vandens ūkio padalinys 2019-aisiais bus pelningas, tačiau situacija esanti tokia pati kaip ir šilumos padalinyje – parduoto vandens kiekis sumažėjo apie 5000 kub. m, patirti nuostoliai siekia apie 15 tūkst. eurų.
Nuostolių patiriama nepaisant to, kad prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų buvo prijungta Pelaičių gyvenvietė. Esą savivaldybės gyventojai geriamąjį vandenį vartoja taupiai, be to, pačių žmonių nuolat mažėja, Rietave vis mažiau atvažiuojančių studentų. Tiesa, nuotekų Rietavo komunalinis ūkis pernai sutvarkė daugiau nei ankstesniais metais.
Išgirdęs direktoriaus nelinksmas kalbas, komiteto narys Viktoras Krajinas susidomėjo: jei jau 20 metų nesugebama išlipti iš finansinės duobės, ką ketinama daryti ateity? Juk klimatas vis šiltėja, o ir namai renovuojami, juos šildyti reikės vis mažiau.
Direktorius sakė matąs tik vieną išeitį – plėsti vartotojų ratą, nes įmonė tam turi visus pajėgumus. Esą būtų galima prijungti Kulių gatvės dviaukščių namų rajoną.
Komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas turėjo už ką įmonę ir pagirti – esą neblogai sekasi susitvarkyti su skolininkais.
Anot A. Rojaus, situacija gerėja, nes pasitelkta pagalba iš šalies – skolas išieško šias paslaugas teikianti įmonė. Tačiau tebevyksta teisminiai procesai su UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ – niekaip nepavyksta atgauti visų pinigų už ankstesnius įsiskolinimus. Procesą sustabdė tai, jog pradėta šios įmonės restruktūrizavimo byla, tad jos ateitis – miglota.
Komiteto narys Juozas Barsteiga domėjosi, kokia situacija su „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ nuotekomis, ar jos nebėra tokios užterštos kaip anksčiau?
„Dėl nuotekų užterštumo problemų nėra. Problemiški tik piniginiai klausimai. Kai tik pamatom, jog skola didėja (dabar ji siekia 7,5 tūkst. eurų), rašom raštus, kad kreipsimės į gamtosaugą, užsuksim sklendes“, – aiškino A. Rojus.
Algimantui Mickui už akies užkliuvo, kodėl Rietavo komunalininkai ataskaitoje giriasi aukštos kvalifikacijos specialistais, o vėliau nurodo, kad įmonei jų trūksta.
„Tie, kurie dirba, yra aukštos kvalifikacijos, tačiau kai išeina į užtarnautą poilsį, arba vyksta darbuotojų kaita, rasti kitą tokį pat gerą specialistą – problema. Tokių, kurie turėtų atitinkamą kvalifikaciją dirbti šilumos ar vandens ūkio padalinyje, visus reikalingus pažymėjimus, rinkoje nėra“, – aiškino direktorius
2019 m. pabaigoje įmonėje dirbo 35 darbuotojai.
Komiteto nariai vieningai patvirtino Rietavo komunalinio ūkio metinį pranešimą ir finansinių ataskaitų rinkinį. Jiems pritarti dar turės ir Taryba.