Naujausios
Sunkumai bandant prisijungti
Antradienį kalbinta vedėja sakė, jog nuotolinio mokymo startas visoje šalyje buvo sudėtingas. Ne išimtis – ir Rietavas. Daugiausia problemų kilo bandant prisijungti prie vienos ar kitos ugdymui pasirinktos platformos. L. Rėkašienės žiniomis, labiausiai strigo pati pirmoji pamoka. Kai kurie moksleiviai dėl kilusių trikdžių prisijungė gerokai pavėlavę. Buvo ir tokių, kuriems apskritai nepavyko to padaryti pirmadienį. Jiems skirtos individualios užduotys.
Bet, kaip sakė vedėja, to ir buvo tikėtasi. Trikdžių atsirado dėl didžiulės šių platformų apkrovos, o ne dėl to, kad mokytojai būtų netinkamai pasiruošę perkelti pamokas į virtualią erdvę. Anot L. Rėkašienės, pedagogai stipriai ruošėsi naujovei. Be to, informacines technologijas jie ir anksčiau naudojo savo pamokose, norėdami jas paįvairinti ar sustiprinti.
Vedėja pasidžiaugė, kad pedagogų bendruomenė, kilus keblumų, aktyviai tarpusavyje bendravo. Gerąja patirtimi mokytojai dalijosi ir rengdamiesi pereiti prie nuotolinio mokymo. Žinoma, daug konsultuotasi ir su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistais. „Dabartinė situacija suvienijo žmones. Tai matyti ir tarp pedagogų, kurie dabar labiau nei bet kada yra pasiruošę padėti vienas kitam, patarti, pamokyti“, – pasidžiaugė L. Rėkašienė.
Sunkiausia – Žadvainių mokyklai
O kaip su virtualiam ugdymui būtinomis priemonėmis – ar visi Rietavo savivaldybės mokiniai jomis apsirūpinę? Vedėja neslėpė: nors didžioji dalis moksleivių turi įprastus ar planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus, Rietavo savivaldybėje buvo ir tokių vaikų, kurių namuose nėra jokio kompiuterio. Ką bekalbėti apie internetą.
Tokiems vaikams suskubo padėti pačios mokyklos. Jos tam skyrė pinigų iš mokymo priemonėms numatytų lėšų ar aprūpino juos klasėse turima senesne kompiuterine įranga.
Žinoma, visiems pagelbėti nepavyko, nes švietimo įstaigos neturi tiek paskolinti kompiuterių, koks yra jų poreikis. Stambių verslininkų, į kuriuos būtų galima kreiptis paramos, vedėjos teigimu, Rietave nelabai yra. Tad iš situacijos teko suktis patiems.
Šiuo metu yra moksleivių, kurie nuotoliniu būdu mokosi pasitelkę telefonus. Bet artimiausiu metu tikimasi sulaukti paramos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, žadėjusios artimiausiu metu mokykloms išdalyti 35 tūkst. kompiuterių. Kiek iš jų klius Rietavo savivaldybei, kol kas nėra aišku. Vedėja tikisi, kad jų pakaks tiems vaikams, kurie šiuo metu mokosi pasitelkę telefonus.
Sudėtingiausia situacija yra su Žadvainių pagrindine mokykla, mat ją lanko nemažai mokinių iš socialiai remtinų šeimų. Tokios nėra pajėgios savo vaikų aprūpinti reikalingomis priemonėmis, nes vos suduria galą su galu.
Kita bėda – kai kurie mokiniai nemoka dirbti su pamokoms pasirinktomis sistemomis. Tokiems leista naudotis įprastomis „Messenger“, „WhatsApp“ ar kitomis programėlėmis, pasitelkti elektroninį dienyną.
„Stengiamės sukurti visiems palankias sąlygas, kad naujasis mokymas keltų kuo mažiau nepatogumų ir streso. Net mokytojai nebuvo raginami rinktis vieną ar kitą nuotoliniam ugdymui tinkamą platformą. Pedagogai laisvai rinkosi jiems patogiausią, lengviausiai pritaikomą jų vedamoms pamokoms“, – patikino L. Rėkašienė ir vylėsi, kad netrukus naujasis mokymo būdas išsigrynins ir taps įprastas tiek pedagogams, tiek mokiniams, nors pastarieji šiuolaikinėms technologijoms – daug imlesni nei mokytojai.
Tiesa, L. Rėkašienė sakė, kad mokytojai šiame naujame švietimo istorijos etape įžvelgia ir pliusų. Anksčiau informacinių technologijų vengę pedagogai dabar yra priversti su jomis susidraugauti, ir tai ateityje tikrai pasitarnaus jų pamokose.