Naujausios
Savo pareigas atlikti spėja
Kaip įstaigos darbą vadovė įsivaizduoja pasibaigus karantinui, kai, Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu, eilių prie gydytojų kabinetų būti negalės, teiravosi komiteto narys Vytautas Blažaitis. B. Kerpienei pristatinėjant Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 metų veiklos ataskaitą jam kilo dvejonių dėl itin įtempto gydytojos darbo grafiko, mat ji ir koordinuoja centro veiklą, ir pati priima pacientus apžiūrai.
„Kaip jūs spėjate dirbti du darbus?“ – stebėjosi V. Blažaitis.
B. Kerpienė aiškino, jog gelbsti tai, kad dirba vienose patalpose, niekur kitur eiti nereikia. O politikui mestelėjus, kad po karantino suderinti dvejas pareigas būsią dar sudėtingiau ir tam jau reikia ruoštis (ketvirtadienį įsigalioję karantino švelninimo pasikeitimai atnaujinti planinę pagalbą leidžia ir poliklinikoms – aut.), medikė atsakė, jog darbo krūvis gydytojams ir dabar, karantino metu, yra didelis. Tenka ir nedarbingumo lapelius išrašyti, ir pacientus priimti, ir imti tepinėlius COVID-19 nustatyti.
Eiles ilgina kaimo žmonės
Kita komiteto narė Vilija Razmienė norėjo tiksliai žinoti, kaip įstaigoje ketinama išvengti pacientų grūsties, mat talonėlių sistema esanti neveiksminga.
Pasak B. Kerpienės, tam reikės ir žmonių sąmoningumo. Esą talonų sistemą išderina kaimo žmonės, kurie negali pas gydytoją atvykti ir namo grįžti bet kada panorėję, o taikosi prie važiuojančių autobusų. Eilę ilgina ir užsiplepantieji kabinete, ir priimami maži vaikai, nors pastarųjų vizitus stengiamasi planuoti.
Gydytoja pabrėžė, kad tomis dienomis, kai priimama griežtai taip, kaip iš anksto užregistruota, eilių nė nebūna. Be to, gynėsi, jog patobulėjo pacientų registracija. Ketinama pradėti ir elektroninę.
Bet politikės toks atsakymas netenkino. „Tai kaip ketinate susitvarkyti su tais, kurie sumaišo eilę?“ – neatlyžo V. Razmienė.
Iš vadovės žodžių buvo galima suprasti, kad atsakymo ji dar neturi.
„Norint surikiuoti eilę, reikia nepriimti nė vieno, kuris ateina be talono. Bet aš daviau Hipokrato priesaiką ir turiu suteikti paslaugas visiems besikreipiantiesiems. Arba aš tuos žmones išvarau ir dirbu tik su turinčiais talonėlius... Pati neskaičiuoju darbo valandų ir priimu tiek pacientų, kiek būna. Gal tai ir mano klaida. Gal reikėtų per dieną priimti tik 15. Bet būna ir iki 50-ies...“
Darbuotojai skundžiasi
Toks B. Kerpienės pasisakymas diskusiją išsėmė. Tačiau išnaudoti brangų „eterio laiką“ (posėdis vyko nuotoliniu būdu) ir užduoti klausimų vadovei suskubo komiteto narys Viktoras Krajinas.
Išsyk atsiprašęs, jog nieko asmeniško neturi, jis sakė gavęs informacijos, kad kai kurie centro darbuotojai nepatenkinti darbo krūviu, sąlygomis ir pačiu užmokesčiu už darbą. Be to, girdėjęs, jog įstaigos automobilis ne visada naudojamas pagal paskirtį – esą važiuojama ne tik darbo reikalais, bet ir, pavyzdžiui, „kažkam bulvių parvežti“...
Gydytoja neslėpė, kad, jei finansavimas yra mažesnis, ne visada pavyksta išlaikyti darbo krūvius tokius, kaip nurodė ministras. Esą pinigų stygius jaučiamas vasaros metu, kai mažiau pacientų, arba tada, kai slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje būna užimtos ne visos lovos (finansavimas gaunamas tik už užimtas). O ir darbuotojams Rietave negali išmokėti tokių algų, kokias moka 3–4 kartus didesnį finansavimą gaunančios didžiosios ligoninės.
O dėl tarnybinio automobilio B. Kerpienė dievagojosi juo savais reikalais nevažinėjanti. „Mane vyras rytą atveža, vakare parveža“, – aiškino ji.
Esą vieninteliu tinkamu važiuoti automobiliu (centras turi dar vieną, tačiau jis, B. Kerpienės žodžiais, „morališkai pasenęs“) socialinis darbuotojas važiuoja pirkti maisto ir vaistų pacientams. Jis reikalingas ir gydytojams pacientus aptarnauti namuose bei pacientams į įstaigą vežti, kitiems įstaigos reikalams, ir esą niekur kitur juo „nemigruojama“.
V. Krajinas patikslino, kad tarnybiniu automobiliu savo reikmėms galimai naudojasi buhalterijos darbuotojas. Ir prisiminė dar vieną personalo nusiskundimą – dėl nesutvarkytos ventiliacijos.
Neneigta, kad dėl vėdinimo problemų yra, tačiau esą ne visur ventiliacija neveikia. Tam, kad būtų vėdinama visur, būtina pakeisti vieną sistemos dalį, o ji esanti brangi.
Didesnis užmokestis – nuo gegužės
Nepaisant išgirstų nusiskundimų, posėdžiavusieji pritarė ne tik centro veiklos ataskaitai, bet ir tam, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 31 d. B. Kerpienei būtų nustatytas didesnis mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis – 15 procentų nuo mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio. Jis priklauso nuo įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų. Praėjusiais metais B. Kerpienės kaip šeimos gydytoja per mėnesį uždirbo 2 044 eurus , kaip įstaigos vadovė – 1 536 eurus, tad bendras mėnesinis jos atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 3 580 eurų, o šiemet dar augs.
Sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų algas nurodyta perskaičiuoti sveikatos apsaugos ministro dar kovą pasirašytu įsakymu. Taigi patvirtinti šį sprendimą komitetui, o vėliau ir Tarybai – tik formalumas.
B. Kerpienė Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centre dirba nuo 2003 metų. Centro paslaugos teikiamos poliklinikoje, 24-ių lovų slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, slaugos paslaugos – namuose. Iki 2019 gruodžio, kaip nurodoma ataskaitoje, čia dirbo 43 darbuotojai – 6 gydytojai ir 17 slaugytojų.
Centro stacionare pernai registruoti 179 pacientai, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gulėjo 173, globos skyriuje – 26. Prie įstaigos pernai buvo prisirašę 1 558 gyventojai (lyginant su 2018 m. jų sumažėjo 5 procentais). Praėjusiais metais rietaviškiai pas šio centro gydytojus lankėsi 13 075 kartus.