Utilizacijos įmonei metamas gelbėjimo ratas

Vla­do GAU­DIE­ŠIAUS nuo­trau­ka
„Rie­ta­vo ve­te­ri­na­rinės sa­ni­ta­ri­jos“ sko­los per­kopė 16 mln. eurų sumą
Neseniai paaiškėjo, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, ne vienerius metus piktinanti gyventojus iš įmonės sklindančiu dvoku, pastaruoju metu susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Po bene pusmetį trukusių teisminių ginčų Klaipėdos apygardos teismas sutiko Kalakutiškės kaime įsikūrusiai utilizacijos įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą. Bus sudarytas planas, kaip jai išbristi iš milijoninių skolų. Jei nepavyks, liks vienintelis kelias – bankrotas.

Galo su galu nebesudurianti įmonė dar pernai siekė, kad būtų pradėtos jos restruktūrizavimo procedūros. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą pateiktas neteisingai, tad jį atmetė.

Tokį uostamiesčio teisėjų sprendimą Rietavo įmonė apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Susipažinęs su situacija šis įpareigojo Klaipėdos apygardos teismą iš naujo nagrinėti tuometinės įmonės direktorės Esteros Švedienės prašymą.

Panašu, kad antrąkart į jį Klaipėdoje įsigilinta atidžiau. Balandžio 23 dienos sprendimu „Rietavo veterinarinei sanitarijai“ galiausiai iškelta restruktūrizavimo byla.

E. Švedienė teismui nurodė, jog įmonė tebeveikia, joje dirba 126 darbuotojai, tęsiama įprastinė veikla ir generuojamos pajamos. Tačiau to, kas uždirbama, niekaip neužtenka išbristi iš skolų, kurios metų pradžioje siekė net... 16,2 mln. eurų, iš jų pradelstos skolos – 3,1 milijono.

Pareiškime teismui aiškinama, kad finansinė „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ padėtis pablogėjo dėl 2017 metų antroje pusėje net keturis kartus kritusių perdirbtų gyvūninių baltymų kainų, uždraudus importą į Vietnamą ir Bangladešą.

Esą dėl to įmonė 2017 metais patyrė 188 tūkst., o 2018 metais – 568 tūkst. eurų nuostolį. Pažymima, kad šiuo metu perdirbtų gyvūninių baltymų kaina pasiekė ankstesnį lygį, tačiau patirti nuostoliai išbalansavo finansinius srautus ir įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais.

Dėl to utilizacijos įmonė, vienintelė šalyje surenkanti ir perdirbanti gyvūnines atliekas, gaminanti mėsos ir kaulų miltus, perdirbtus gyvūninius baltymus, lydytus taukus ir galvijų odą, nuolat atakuojama skolų išieškojimo ieškiniais.

Kreipdamasi į Klaipėdos apygardos, o vėliau ir į Lietuvos apeliacinį teismą E. Švedienė aiškino, kad būtina kuo greičiau taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus išieškojimo veiksmus ir bylas. Esą tik taip bus apsaugotas kreditorių interesas, mat dabar einama „kas gudresnis – tas pirmesnis“ keliu.

Įmonė planuoja per restruktūrizavimo laikotarpį – ketverius metus – grąžinti skolas ir toliau tęsti savo veiklą. Klaipėdos apygardos teismas tam neprieštaravo. Teismo sprendimu paskirtas įmonės administratorius, be to, ji įpareigota per šešis mėnesius parengti ir teismui pateikti restruktūrizavimo planą bei kitus reikalingus dokumentus.