Naujausios
Jei neparduos, praloš
Spendimas steigti pramonės parką Plungės rajono savivaldybės tarybos buvo priimtas dar 2021 metais. Tais pačiais metais pritarta ir parko steigimo galimybių studijai. Jos rengėjai išrinko šiam sumanymui įgyvendinti tinkamiausią teritoriją, esančią šiaurės vakarinėje miesto dalyje ir besiribojančią su magistraliniu keliu Šiauliai–Palanga. 2022-aisiais Ekonomikos ir inovacijų ministerija Plungės pramonės parką įtraukė į Teritorijų, skirtų naujoms investicijoms pritraukti ir esamoms plėsti, vystymo iki 2030 metų planą.
Kad planai neliktų tik planais, nutarta žengti svarbų žingsnį – pradėti supirkinėti privačius žemės sklypus, patenkančius į pasirinktą teritoriją. Suskaičiuota, kad iš viso Savivaldybė turės įsigyti 77 sklypus, kurie daugiausia – žemės ūkio paskirties.
Kaip praėjusią savaitę vykusių komitetų posėdžių metu kalbėjo Savivaldybės architektas Tomas Jocys, šito atidėlioti nebegalima, nes Nacionalinė žemės tarnyba siunčia signalus, jog kažkas galbūt nusprendė pasipelnyti iš Savivaldybės kišenės.
„Gaunam informacijos, kad žmonės pardavinėja tuos sklypus, vadinasi, toj teritorijoj atsiranda kažkokie perpirkėjai. Nemažai laiko praėjo nuo tada, kai priėmėm sprendimą steigti pramonės parką, vizija, kad iki 2030 metų jis bent teoriškai atsirastų, todėl turim bandyti tą teritoriją įvaldyti“, – kalbėjo architektas ir pridūrė, jog tiek Mažeikių, tiek Telšių savivaldybės, taip pat ketinančios steigti pramonės parkus, minėtas procedūras jau pradėjo – supirkinėja sklypus, tad ir Plungė nebegali snausti.
Architekto teirautasi, kas bus, jei ne visi savininkai sutiks parduoti savo sklypus arba jei vienas kitas užsiprašys pernelyg didelės kainos? T. Jocys paaiškino, kad tokiu atveju įstatymai numato galimybę reikiamus sklypus paimti visuomenės poreikiams. „Dabar sklypai bus perkami pagal individualų vertinimą, o jei imtume visuomenės poreikiams, būtų mokama pagal vidutinę rinkos kainą, kuri paprastai būna mažesnė, todėl tie savininkai, kurie užsispirtų neparduoti, tik praloštų“, – paaiškino architektas.
Patenkinti ne visi
Sprendimą pirkti žemės sklypus pristačius Vietos ūkio ir ekologijos komitetui, žodžio paprašė į posėdį atvykęs vienas plungiškis. Kaip paaiškėjo posėdžio metu, jo valdomas sklypas patenka į suplanuotą pramonės parko teritoriją, todėl vyras artimiausiu metu sulauks kvietimo atvykti į Savivaldybę derybų dėl sklypo pardavimo.
Vis tik plungiškis nespinduliavo džiaugsmu dėl tokios perspektyvos, priešingai – pažėrė kritikos Savivaldybei, kad ši neva iki šiol slėpė savo planus dėl minėtos teritorijos. Jis siūlė Savivaldybei reikiamus žemės sklypus ne pirkti, o mainyti į jau turimus, tačiau jos reikmėms nereikalingus ir neprižiūrimus sklypus. „Pažiūrėkit į sklypus Alanto g. 2 ir 12. Aš šalia gyvenu jau 12 metų ir per tą laiką ten nė karto nebuvo nupjauta žolė.“
Vis tik T. Jocys paaiškino, kad teisės aktai nenumato galimybės mainyti sklypus. Pasak jo, Savivaldybės ketinami pirkti sklypai daugiausia yra netaisyklingos konfigūracijos ir netinkami statyboms, be to, iki jų niekada nebus atvestos komunikacijos, tad žmonės esą turėtų džiaugtis atsiradusia galimybe juos parduoti.
Skaičiuojama, kad minėti 87 hektarai Savivaldybei atsieis apie milijoną eurų. Juos ketinama išpirkti per artimiausius porą metų.
Neaišku, ar verslas susidomės
Sprendimo projektą pirkti sklypus pristačius praėjusią savaitę posėdžiavusiai Tarybai, nepritarimo gaidelių pasigirdo ir tarp Tarybos narių. Antai „Vieningos Plungės“ atstovas Robertas Endrikas kalbėjo abejojantis, ar verta skubėti pirkti tuos sklypus. „Kokia prasmė dabar Savivaldybei pirkti per 80 hektarų... Čia būtų 10 fabrikų... Gal pradžioj užtektų įsigyti kažkokį vieną gabaliuką, jei norim gauti valstybės finansavimą tam parkui steigti, gal kažkokį kampelį, 3 ar 5 hektarus, bet ne 87. Kažkoks marazmas...“
Mintį pratęsė ir tos pačios politinės organizacijos atstovas Liudas Skierus. „Man nesuprantamas tas skubėjimas toks. Mes turim laisvų sklypų tame pačiame Pramonės prospekte, tegul tik verslas ateina. Bet kodėl jis neateina? Dėl to, kad vaikų darželiai sovietiniai, kad mieste trūksta infrastruktūros, trūksta būstų. Ne žemės verslui trūksta“, – kalbėjo politikas.
Šį jo pasisakymą meras Audrius Klišonis palydėjo pastaba, kad „Vičiūnų“ įmonių grupės vieno iš bendraturčių išsakytas nepritarimas pramonės parko steigimui esą yra suprantamas, nes besikuriant naujoms įmonėms „Vičiūnams“ teks konkuruoti su jomis dėl darbuotojų didinant jiems atlyginimus. Mero argumentas – logiškas, vis tik nėra jokių garantijų, kad supirkus sklypus ir suformavus pramonės parką įmonės ims galvotrūkčiais veržtis į jį. O pinigai jau bus išleisti.