Savivalė ar pokštas?

„At­vy­ki­te prie par­duo­tuvės „Pe­lenė“. Ten yra toks ke­liu­kas ša­lia, juo pa­ėję už par­duo­tuvės pa­ma­ty­sit ši­fe­rio bent dvi krūvas ir ru­be­roi­do. Ki­toj pusėj ke­liu­ko – did­žiau­sia krūva šakų. Ir dar len­telė to­kia mand­ra įbes­ta, ne­va čia ga­li­ma ne­šti ša­kas. Tai ir tem­pia kas ne­tin­gi iš vi­sos gatvės. Kur kas ge­ni – vis­kas toj krūvoj at­si­du­ria“, – pa­sa­ko­jo An­ta­nas.
Vy­ras pik­ti­no­si per tą vis au­gan­čią šakų krūvą jau iki sa­vo elekt­ros sky­dinės ne­be­ga­lin­tis priei­ti. Esą tas kal­nas visą žiemą au­go. O štai ši­fe­ris su­krau­tas pa­va­sa­riop, kai minė­tos par­duo­tuvės sa­vi­nin­kai keitė sto­go dangą. „Ne­tu­rim jų kon­taktų. Pas­kam­bin­tu­me, pa­klaus­tu­me, iš­veš ar neiš­veš, nes da­bar vaiz­de­lis... O ir šakų vis daugė­ja. Anks­čiau žmonės jas krau­da­vo prie kon­tei­ne­rių, bet kai juos įrengė nau­jus ir ap­tvėrė, tai čia da­bar tem­pia.“
Nu­vykę nu­ro­dy­tu ad­re­su su­pra­to­me, kad mums skam­binęs skai­ty­to­jas nė kiek ne­pag­ra­ži­no – šakų krūva jau ge­ro­kai žmo­gaus ūgį pe­rau­gu­si, o ir ši­fe­rio – se­no­jo, tu­rin­čio svei­ka­tai pa­vo­jin­go as­bes­to – bent ke­lios rie­tuvės su­krau­tos, ne­mi­nint visą šį vaizdą „pa­gra­ži­nan­čių“ ir viską ap­lin­kui „už­mi­na­vu­sių“ šunų iš­matų krūvų krūve­lių.
Ne taip se­niai plun­giš­kiai ko­ne už pilvų su­si­ėmę juokė­si iš vald­žios su­ma­ny­mo įva­žiuo­jan­čiuosius į miestą pa­si­tik­ti šūkiu „Plungė tvar­ko­si!“ Pa­na­šu, kad ir gy­ven­to­jai tvar­ko­si, gra­ži­na­si, kaip kas mo­ka ir su­pran­ta. O tas su­pra­ti­mas vis dar toks: kad tik ma­no kie­me gra­žu, o už tvo­ros – nors ir šiukš­ly­nas.
Aki­vaiz­du, kad toks prin­ci­pas ne­sve­ti­mas ir A. Vaiš­vi­los gatvės gy­ven­to­jams, mat „Že­mai­čiui“, o vėliau ir Plungės eko­lo­gei Ro­ber­tai Ja­ku­mie­nei bei se­niū­nei Dan­gi­ru­tei Jur­ku­vie­nei pa­band­žius iš­siaiš­kin­ti, iš kur tos ša­kos su­plaukė, ap­lin­ki­niai ėmė ro­dy­ti pirš­tais vie­ni į ki­tus.
Vie­na ša­lia šakų krūvos su­tik­ta mo­te­riškė siūlė kal­ti­ninkų ieš­ko­ti gre­ti­mam kie­me, mat ten esą žmonės gy­vat­vorę genė­jo, o ša­kas už par­duo­tuvės su­krovė. Pas­ta­rie­ji, pa­klaus­ti, ar tai tie­sa, mo­jo į ki­ta­pus gatvės esan­čius dau­gia­bu­čius, iš ku­rių kiemų esą ir su­neš­tos tos ša­kos. At­si­ra­do ir to­kių, ku­rie dėl ne­tvar­kos kal­ti­no elekt­ri­kus, genė­ju­sius ap­lin­ki­nius, ša­lia elekt­ros stulpų au­gan­čius med­žius. Iš­gir­do­me ir eko­logę pra­juo­ki­nu­sią ver­siją, kad čia ša­kas krau­ti nu­rodęs ir net len­telę įbedęs kaž­kas iš Sa­vi­val­dybės.
„Sa­vi­val­dybė ši­to tik­rai ne­darė. Ten lais­va vals­ty­binė žemė. Galbūt tik­rai elekt­ri­kai genė­da­mi med­žius pir­mi su­krovė, pa­skui juos ir ki­ti pra­dėjo ne­šti. O kas tą len­telę įbedė... Mis­ti­ka kaž­ko­kia“, – stebė­jo­si R. Ja­ku­mienė.
Pa­sak jos, se­niū­ni­ja pa­žadė­jo ša­kas ne­tru­kus iš­vež­ti, o štai pa­si­rūpin­ti ši­fe­riu turės jį ten su­krovę „Pe­lenės“ sa­vi­nin­kai. Esą te­le­fo­nu kal­bin­ti šie sakė jį ten su­si­dėję lai­ki­nai ir davė žodį per 2–3 sa­vai­tes iš­ga­ben­ti į šiukš­lyną. „Že­mai­tis“ sa­vo ruož­tu ža­da pa­tik­rin­ti ir pa­vie­šin­ti, kaip lai­ko­ma­si pa­žadų.