Naujausios
Norėdami išsiaiškinti, ką žymi toks ženklas, pirma kreipėmės į Plungės miesto seniūniją. Ir neapsirikome. Kaip nurodė seniūnė Dangirutė Jurkuvienė, šis ženklas žymi bešeimininkių kačių šėrimo vietą. Ir įrengtas jis „remiantis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 23 d. įsakymu „Dėl bešeimininkių kačių šėrimo vietos nustatymo“ siekiant sugauti ir atlikti veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu, šėrimu ir priežiūra“.
Paprašyta paaiškinti išsamiau, ko siekiama tokiu sprendimu, seniūnė kalbėjo, kad tikslas tikrai ne dauginti mieste valkataujančias benames kates, maitinant jas ir taip sudarant palankias sąlygas veistis. Bet priešingai – paženklinti vietą, kurioje benamėms ir beglobėms katėms reguliariai būtų paliekama maisto. Taip jas prisijaukinus ir priviliojus į tą vietą, įmonei, su kuria seniūnija turi sudariusi sutartį (šiuo metu – UAB „Nuaras“), būtų lengviau tas kates sugauti ir sterilizuoti.
O kam pavesta šioje vietoje palikti kačių maisto? „Ši iniciatyva buvo parodyta A. Jucio gatvės 53-io daugiabučio namo gyventojų. Kaip ir daugelyje kitų daugiabučių, keletas šio namo gyventojų nuolat maitina beglobes kates, o kiti gyventojai dėl to pyksta. Todėl galiausiai buvo prieitas kompromisas, kad seniūnija kiek atokiau nuo to namo, valstybinėje žemėje, pastato ženklą, žymintį šių kačių šėrimo vietą, o gyventojai, kurie iki šiol šėrė tas kates prie namo, toliau tą darys toje paženklintoje vietoje“, – paaiškino D. Jurkuvienė.
Pasak jos, tai yra vienas iš būdų mažinti benamių kačių populiaciją. Kituose miestuose jis jau yra taikomas, o Plungėje kol kas tai – naujiena. Ar tokių ženklų atsiras ir kitose miesto vietose? „Sunku pasakyti, tai tikriausiai priklausys nuo gyventojų. Plungėje tikrai turim problemą su benamėm katėm, todėl ir ieškom išeičių, kaip su tuo kovoti“, – pridūrė seniūnė.
„Žemaičio“ pakalbinta minėto daugiabučio namo gyventoja pripažino, kad nesutarimų dėl benamių kačių maitinimo tarp kaimynų tikrai yra. Esą vienas gyventojas išties nuolat šeria laukinius murklius, bet žmones piktina ne tai. Labiausiai pykstama, kad kačių ėdalo pakuotės paprastai sumetamos į prie laiptinės esančią šiukšlių dėžę, o iš ten būna ištampomos po visą kiemą kovarnių ir kitų paukščių.
„Mes esame ne prieš gyvūnus, bet prieš betvarkę. Jei žmogus parsineštų tas pakuotes namo arba nuneštų iki šiukšlių konteinerio, niekam nė mintis nekiltų priekaištauti. Juo labiau kad jo šeriami katinai ir gražūs, ir jaukūs yra, miela į juos pažiūrėti. Bet kai kiemas paverčiamas šiukšlynu, negali tylėti“, – kalbėjo moteris ir suabejojo, ar seniūnijos idėja pastatyti kiek atokiau ženklą ir taip pažymėti vietą toms katėms šerti duos kokios naudos. Esą vargu ar katinus prisijaukinęs kaimynas pasirūpins toje vietoje pastatyti kačių šėryklą, o jei ir pastatys, kažin, ar kačių ėdalo pakuotės nekeliaus į tą pačią šiukšlių dėžę šalia laiptinės.