Iš šienpjovių čempionato – su austrišku dalgiu

Organizatorių nuotr.
Kiekvienas žinome, jog yra daugybė įvairiausių čempionatų – nuo sportinių iki, pavyzdžiui, košės virimo. Bet ar teko girdėti apie šienpjovių čempionatą? Ko gero, ne. O pasirodo, toks Lietuvoje yra ir praėjusį šeštadienį jau antrąkart sukvietė šalies šienpjovius išsiaiškinti, kuris iš jų geriausiai valdo dalgį.
Į Nemuno deltos regioninį parką, Šilutės rajone esančių Rupkalvių kaimą, suvažiavo beveik pusšimtis šienpjovių, tarp kurių – ir gilaitiškis Liudvikas Kaunas. Išbandyti jėgas šienpjovių čempionate dukros ir žento paskatintas 76-erių vyras įrodė esąs vienas geriausių pjovėjų. „Pjoviau dar vaikystėje su tėvuko sumeistrautu mažu dalgeliu. Ir dabar nesiskiriu su dalgiu – kasdien pasipjaunu žolės triušiams. Kitaip pjautos jie neėda“, – pasakojo Liudvikas ir prisipažino per daug nesureikšminantis pelnyto titulo.


Sulaukta pusšimčio dalyvių
Su dalgiais į Rupkalvių kaime šeštadienį vykusį šienpjovių čempionatą suvažiavo pjovėjų iš Plungės, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių, Vilniaus, Druskininkų ir Biržų rajonų. Žinoma, atskubėjo ir vietinių šienpjovių iš Šilutės rajono. Iš viso suskaičiuoti 47 čempionato dalyviai. Daugelis atvyko ne tik su dalgiais, bet ir su palaikymo komandomis.
Įdomu tai, kad į pradalgę buvo išlydėtas ir JAV ambasadorius Lietuvoje Robert Gilchrist. Nepabūgęs dalgio ašmenų, jis su didžiuliu užsidegimu mokėsi kadaise kiekvieno lietuvio mokėto darbo.
„Labai džiaugiamės, kad šienpjovių čempionatas subūrė tokį didžiulį gerbėjų ratą. Jame buvo ir tikrų šio amato profesionalų, ir visiškai „žalių“ naujokų. Abejose kategorijose vyko garbinga ir atkakli kova dėl geriausiųjų titulo. Visgi, čempionato dalyvius suvienijo galutinis renginio akcentas – draugiška šienpjovių pradalgė, kurioje buvo užfiksuotas masiškiausios šienapjūtės rekordas Lietuvoje“, – po renginio įspūdžiais su žurnalistais dalijosi Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

Laimėtojų – ne vienas
Į didžiulę ir vešlią pievą it žirniai pabirę šienpjoviai, vieni braukdami nuo kaktų prakaitą, o kiti, kaip senais laikais, traukdami dainą, persipynusią su laukuose šokusiu vėju, stengėsi pasirodyti kuo geriau – ne tik pirmi nupjauti žolę, bet ir kokybiškai tą padaryti.
Suguldę žolę į pradalges šienpjoviai laukė rezultatų. Paskelbus juos paaiškėjo, jog metų šienpjoviu antrąkart tapo šilutiškis Kozmas Auškalnis, o metų šienpjovės vardu pasipuošė karo pabėgėlė iš Charkivo regiono Ukrainoje Jekaterina Jevkova.
Ukrainietė pasakojo, jog su dalgiu susipažino dar vaikystėje. Esą jos tėvai gyveno ūkiškai kaime, tai ir jai tekdavo prikibti prie įvairiausių darbų. Tiesa, pastaruoju metu moteris dalgio nebuvo laikiusi, tačiau, matyt, seni įgūdžiai atgijo vos tik išėjus į pievą, kur teko nupjauti 1,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio ruožą.
Šienpjovių čempionate buvo pasiektas naujas Lietuvos rekordas – masiškiausia šienapjūtė, vienu metu subūrusi net 32 šienpjovius, vienu ritmu šienavusius tą pačią pievą. Šis pasiekimas bus įtrauktas į įdomiausių Lietuvos rekordų knygą.
Tiesa, apdovanoti buvo ne tik metų šienpjoviai, bet ir geriausiai šienavusi komanda bei jauniausias ir vyriausias šienpjoviai.

Naujokai pasiųsti į mokyklą
Čempionato organizatoriai pastebėjo, jog net pusė dalyvių renginyje dalyvavo antrą kartą. Dauguma jų dalgiu mosuoja nuo vaikystės. Dar vaikystėje su dalgiu susipažino ir pirmą kartą surengtų individualių dailiojo šienavimo varžybų nugalėtoju tapęs 76-erių gilaitiškis L. Kaunas. „Pjoviau dar vaikystėje su tėvuko sumeistrautu mažu dalgeliu. Visoms kaimo bobutėms, laikančioms ožkas, pripjaudavau žolės“, – pasakojo į Gilaičius laimėjimą parvežęs Liudvikas. O įvertintas jis buvo už tai, kad itin kruopščiai apšienavo visas kliūtis, dalgio ašmenimis neužkliuvo net organizatorių paliktos paukščių lizdelio imitacijos – žolėje paslėptų trijų kiaušinių.
„Žinokit, žolelę nuleidau itin švariai ir dar pirmasis, nors laikas nebuvo svarbus. Svarbiausia buvo kliūtis apipjauti. Ir man tai pavyko – atradau kiaušinius ir kitiems pasakiau, kad gali būti jų pridėta. Tai tada ir kiti šienpjoviai ėmė dairytis, kur tie kiaušiniai paslėpti“, – įspūdžiais dalijosi Liudvikas, pridurdamas, kad žolė, kurią teko įveikti, buvo labai vešli.

Dovanų – austriškas dalgis
Kruopščiajam šienpjoviui, kaip ir kitiems čempionato naujokams, pirmiausia buvo pasiūlyta sudalyvauti „Šienpjovių mokykloje“ arba „Dalgių varlinyke“, tačiau gilaitiškis sakė neturėjęs ten ką veikti. Kasdien su dalgiu draugaujantis vyras mielai savo žiniomis dalijosi su mažiau išmanančiais.
Liudvikas sakė, jog net moterį vieną pamokė dalgiu pjauti. Dar gilaitiškis prisiminė, kad kiti šienpjoviai labai jo dalgiu žavėjosi. „Pjauna kaip britva“, – kalbėjo visi, kas išbandė gilaitiškio įrankį, kuriam paaštrinti ilgametis ūkininkas ir galąstuvą į čempionatą atsivežė. Juk guldant žolę labai svarbu, kad dalgis būtų tinkamai paruoštas darbui.
L. Kaunas į Šilutės rajone vykusį renginį vyko kartu su dukra ir žentu. Būtent jie vyrą ir įkalbėjo jėgas išbandyti šienpjovių varžybose. „Aš pats nelabai ten veržiausi. Sakiau, esu per senas – tegu jaunesni mosuoja dalgiu. Bet dukra ir žentas šiaip ne taip įkalbėjo“, – „Žemaičiui“ pasakojo Liudvikas, iš čempionato grįžęs ne tik su diplomu, bet ir su dovana – austrišku dalgiu.
Kaip šis guldo žolę, gilaitiškis sakė dar neišbandęs – pirma jį reikia išgaląsti, o jau tada bus galima leistis į pievą. „Tikiu, kad tarnaus puikiai“, – dovana džiaugėsi Liudvikas.

Organizatorių nuotr.