Naujausios
Kontrolė – griežtyn
Panašu, kad tie laikai, kai seniūnai vadinti savo mažųjų kunigaikštysčių kunigaikščiais, tarpstančiais po Savivaldybės skvernu, jau praeity. Bent jau Plungės rajone, kur situacija pastaraisiais metais yra gerokai pasikeitusi – ir seniūnų nenaudai.
Pirmiausia dėl to, kad pernai visuose tarnybiniuose automobiliuose įdiegus stebėjimo ir duomenų perdavimo sistemas dabar suskaičiuojamas kiekvienas seniūnų naujaisiais „Škoda Kodiaq“ nuriedamas kilometras (ir, stebukle, pritaikius šią naujovę seniūnų kelionės gerokai sutrumpėjo). O neseniai žvilgterta į dokumentus, kiek leidimų pernai seniūnai išdavė kasimo darbams seniūnijose ir kiek lėšų surinko. Tiksliau, nesurinko, nors turėjo.
Plungės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikus patikrinimą nustatyta, kad per 2019 metus dėl seniūnijų aplaidaus požiūrio į jiems pavestą leidimų išdavimo funkciją Savivaldybės biudžetui padaryta 6,9 tūkst. eurų žala – būtent tiek lėšų negauta neteisingai apskaičiuojant rinkliavą už kasimo darbus.
Susimokėjo tik kas trečias
Nustatyta, kad pernai seniūnijos išdavė 84 leidimus kasimo darbams. Daugiausiai jų išdavė Plungės seniūnija – 61, Babrungo – 7, Nausodžio – 5, Alsėdžių – 4. Platelių, Stalgėnų ir Šateikių seniūnijos tokių leidimų išdavė po du, Kulių – vieną, o Paukštakių, Žemaičių Kalvarijos ir Žlibinų seniūnijos neišdavė visai.
„Tai didelės seniūnijos. Sunku patikėti, kad pernai ten visiškai nieko nevyko, jokie projektai neįgyvendinti, darbų nebuvo“, – stebėjosi Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė.
Pernai už kasimo darbus iš viso į Savivaldybės biudžetą surinkta 3,8 tūkst. vietinės rinkliavos pajamų. Patikrinimą atlikusi Kontrolės ir audito tarnyba konstatavo, kad rinkliavos mokestis nebuvo taikomas net 28-iems išduotiems leidimams. Vadinasi, kas trečias leidimas išduotas už AČIŪ.
Nemoka skaityti, skaičiuoti ir nežino savo teritorijų
Nustatyta ir daugiau įvairių pažeidimų, pavyzdžiui, kad seniūnijos leidimus išduodavo negavusios patvirtinimo, jog rinkliava sumokėta, nepasirūpindavo, jog kasimo darbus atlikę asmenys ar įmonės atkurtų iki tol buvusią dangą.
Būta ir kuriozinių situacijų. Antai Babrungo seniūnija du leidimus išdavė 2019 metų spalio ir lapkričio mėnesiais, o juose nurodyta buvusią dangą pabaigus darbus atkurti iki... rugsėjo 27-osios. Šateikių seniūnijos 2019-ųjų vasarį išduotame leidime dangos atkurimo terminas – 2018-ųjų spalis, o Platelių seniūnija šovė dar toliau – 2019-ųjų gegužę išduotame leidime nurodė dangą atkurti iki... 2013-ųjų sausio.
„Susidariau nuomonę, kad seniūnai nemoka skaityti, nemoka skaičiuoti ir nežino savo teritorijų. Tai labai blogai. Juk jūs esat valstybės tarnautojai, ir gana aukšto lygio“, – per praėjusį pirmadienį vykusį pasitarimą seniūnus gėdino Savivaldybės kontrolierė D. Jarašiūnienė.
Ji stebėjosi, kad paskelbus patikrinimo išvadas ir administracijos direktoriui Mindaugui Kaunui perspėjus, jog seniūnai turės iš savo kišenės padengti Savivaldybei padarytus nuostolius, šie ėmė ieškoti užtarimo, bėgioti pas politikus, bet nė vienas nesikreipė į patikrinimą atlikusį Kontrolės ir audito skyrių.
„Jei kas neaišku, gal pas mane užeikit, pasiaiškinsim, kokių klausimų jums kyla. O dabar taip jautriai sureagavot... Kai parašėt tuos pasiaiškinimus, dar labiau apsijuodinot. Aš už kiekvieną savo teiginį atsakau, ir jums teks atsakyti“, – seniūnus perspėjo auditorė.
„Dabar jau kitaip daryčiau“
Švelninti situacijos ėmėsi Nausodžio seniūnas Gintaras Domarkas, 2018-aisiais, kaip tuometinis Plungės miesto seniūnas, pats daug prisidėjęs rengiant Vietinės rinkliavos už leidimo atlikti kasimo darbus rajone nuostatus.
Pasak jo, dabar, kai atliktas minėtasis patikrinimas, tapo aišku, kad toje tvarkoje – daug ginčytinų niuansų, bet tada, rengiant šį dokumentą, niekam tai neužkliuvo, nors žiūrėjo daug akių – ir teisininkų, ir Tarybos narių.
„Kai skaitai bet kurią tvarką, ją lyg ir supranti, bet ne visada gali pasakyti, kad supranti teisingai. Antraip juk turbūt eitum klausti, ar taip ir yra, kaip tau atrodo. O kadangi nekyla jokių klausimų ir viskas atrodo aišku, taip ir traktuoji, kaip supranti“, – tiek savo, tiek kitų seniūnų priveltas klaidas bandė teisinti G. Domarkas.
„Aišku, skaitant patikrinimo išvadas dabar jau kitaip atrodo. Dabar jau kitaip daryčiau“, – užbaigė seniūnas, tačiau kontrolierė tik priminė jam ir kitiems seniūnams, kad šie skaitytų raštus, kuriuos pasirašo. To užtektų didelei daliai nesusipratimų išvengti.
Toliau aiškinasi darbo grupė
D. Jarašiūnienė patikrinimo išvadose Savivaldybės administracijai rekomendavo įvertinti seniūnų veiklą bei išieškoti iš kaltų asmenų biudžetui padarytą žalą.
Kadangi seniūnai tikina savo kaltės neįžvelgiantys nė krislo bei pirštais rodo į pačios Savivaldybės patvirtintas painias tvarkas, išsiaiškinti situaciją pavesta administracijos direktoriaus M. Kauno sudarytai darbo grupei. Jai ir teks atsakyti, kalti seniūnai ar ne.
O Kontrolės ir audito tarnyba ruošiasi patikrinti, kiek leidimų kasimo darbams išdavė ir kiek lėšų už tai seniūnijos surinko šiemet. Be to, papildomai žadama ištirti, kaip administruojama rinkliava už leidimus įrengti išorinę reklamą arba prekiauti viešosiose erdvėse.
„Seniūnai aiškina, kad pas juos niekas nevyksta – nėra nei prekybos, nei reklamų. Bet kai pradedi žiūrėti, reklaminės iškabos vos ne ant kas antro namo. Ir saldainiais per šventes prekiaujama. Tik rinkliavos kažkodėl nulis“, – stebisi Savivaldybės kontrolierė, leisdama suprasti, kad ir šie patikrinimai žada staigmenų. Belieka sulaukti.
