Gyvenantys šalia geležinkelio lieka be miego

Li­nos RUI­BIENĖS nuo­trau­ka
Ša­lia ge­le­žin­ke­lio gy­ve­nan­tys plun­giš­kiai ne­pra­ran­da vil­ties vieną dieną iš­vys­ti gar­są mažinančią sie­nutę
Ko rei­kia no­rint pailsė­ti die­nos me­tu bei iš­si­mie­go­ti naktį? Mažų ma­žiau­sia – ty­los ir ra­mybės. Į re­dak­ciją su pra­šy­mu pa­gelbė­ti bei pa­dėti su­si­gau­dy­ti įsta­ty­muo­se kreipė­si mūsų skai­ty­to­jas An­ta­nas. Jis tvir­ti­na, kad ten, kur gy­ve­na – prie ge­le­žin­ke­lio, nei die­nos me­tu, nei naktį ra­mybės, de­ja, nėra. Nuo­la­tos zu­jan­tys trau­ki­niai ir jų su­ke­lia­mas triukš­mas turbūt dau­gelį iš­vestų iš pu­siaus­vy­ros. Pak­raipę gal­vas sa­ky­sit, kad prie vis­ko ga­li­ma pri­pras­ti, prie po lan­gais bil­dan­čių trau­ki­nių – ir­gi. Bet ne­gi nėra jo­kių kitų išei­čių?

 

Ne­ži­nia, kur kreip­tis


Plun­giš­kis An­ta­nas, gy­ve­nan­tis Da­riaus ir Girė­no gatvė­je, pa­sa­ko­jo jau pa­vargęs dėl šios pro­ble­mos vars­ty­ti įvai­rių ins­ti­tu­cijų du­ris, o konk­re­taus at­sa­ky­mo, kur tiks­liai kreip­tis ir ką da­ry­ti, – taip ir ne­gavęs.

„Skam­bi­nu į se­niū­niją, sa­ko – čia ne mūsų rei­ka­las, ta­da krei­piuo­si į Sa­vi­val­dybę, ten vėl ma­ne siun­čia į ki­tas įstai­gas. Ne­gi vi­si taip ir kra­to­si at­sa­ko­mybės nuo sa­vo pe­čių, o be­si­krei­pian­ty­sis lie­ka it musę kandęs“, – pik­ti­no­si An­ta­nas.

Plun­giš­kis tei­gia iki šiol taip ir neiš­siaiš­kinęs at­sa­ky­mo, nors klau­simą ke­lia ga­na pa­prastą: kodėl kitų miestų gy­ven­tojų ra­my­bei už­tik­rin­ti prie ge­le­žin­ke­lių įreng­tos triukšmą ma­ži­nan­čios sie­nelės, o plun­giš­kiai apie to­kias ga­li tik sva­jo­ti?


Gražūs ke­ti­ni­mai

„Že­mai­čiui“ krei­pu­sis dėl šios pro­ble­mos į Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lius pir­miau­sia su­ži­no­jo­me tai, kad ši bend­rovė pri­žiū­ri dau­giau nei 3 450 ki­lo­metrų ge­le­žin­ke­lio li­nijų, taip pat įgy­ven­di­na įvai­rius pro­jek­tus, ku­rie di­di­na trau­ki­nių, au­to­mo­bi­lių ir pėsčiųjų eis­mo sau­gumą. Vie­nas iš to­kių pro­jektų yra skir­tas būtent triukš­mui ma­žin­ti.

Šia pro­gra­ma sie­kia­ma įreng­ti triukšmą ma­ži­nan­čias prie­mo­nes, ku­rios pa­de­da už­tik­rin­ti leid­žia­mus triukš­mo dyd­žius ša­lia ge­le­žin­ke­lio sto­čių esan­čiuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se ir vi­suo­me­ninės pa­skir­ties pa­sta­tuo­se bei jų ap­lin­ko­je.


Iš­se­ko lėšos

Kaip in­for­ma­vo Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių ko­mu­ni­ka­ci­jos par­tne­ris Ge­di­mi­nas Pet­raus­kas, triukš­mo ma­ži­ni­mo pro­gramoje bu­vo nu­ma­ty­ti 9 pro­jek­tai. Įgy­ven­di­nant juos bu­vo įreng­tos triukš­mo slo­pi­ni­mo sie­nutės Šiau­liuo­se, Ma­žei­kiuo­se, Lent­va­ry­je, Rad­vi­liš­ky­je, Kai­šia­do­ry­se. Dar­bai dar vyks­ta Klaipė­do­je ir Kre­tin­go­je. Bend­ra triukš­mo ma­ži­ni­mo pro­gra­mos vertė sie­kia 24 mln. eurų (be PVM).

„Sta­tant tu­nelį po ge­le­žin­ke­liu Plungės mies­te, pro­jek­te, de­ja, ne­bu­vo nu­ma­ty­ta triukšmą slo­pi­nan­ti sie­nutė. Komp­lek­sinės triukš­mo ma­ži­ni­mo prie­monės bu­vo pro­jek­tuo­ja­mos pla­nuo­jant dvi­ke­lio sta­ty­bas ruo­že Plungė–Šateikiai“, – kalbė­jo G. Pet­raus­kas.

„Šia­me pro­jek­te bu­vo nu­ma­ty­ta re­konst­ruo­ti 13,9 km esa­mo ge­le­žin­ke­lio ke­lio ir įreng­ti 13,9 km nau­jo, re­konst­ruo­ti esa­mus til­tus ir pra­lai­das, ieš­mus, per­va­žas, įreng­ti 8,1 km triukš­mo slo­pi­ni­mo sie­nu­čių, re­konst­ruo­ti esa­mas elekt­ros, sig­na­li­za­ci­jos ir ry­šių sis­te­mas, įreng­ti ap­sau­gi­nes tvo­ras, lie­taus bei dre­na­žo sis­te­mas. Taip pat bu­vo nu­ma­to­ma per­tvar­ky­ti esa­mas Plungės ir Ša­tei­kių ge­le­žin­ke­lio sto­tis“, – pa­sa­ko­jo G. Pet­raus­kas.

De­ja, šie gražūs pla­nai ir li­ko tik pla­nais. Praė­ju­sių metų ru­denį dėl pa­si­kei­tu­sios geo­po­li­tinės si­tua­ci­jos įmonės „LTG Inf­ra“ val­dy­ba pri­ėmė spren­dimą lai­ki­nai su­stab­dy­ti 60 mln. eurų vertės minė­to­jo dvi­ke­lio sta­ty­bas, nors pa­si­ruo­ši­mo dar­bai jau bu­vo pra­dėti. Tei­gia­ma, kad pa­si­kei­tus ap­lin­kybėms atei­ty­je bus svars­to­ma apie ga­li­my­bes tęsti pro­jek­to įgy­ven­di­nimą.

Rei­kia pa­minė­ti ir tai, kad Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai yra iš­sikėlę tikslą iki 2030 metų pa­siek­ti, kad gy­ven­to­jai prio­ri­te­tinė­se vie­to­se ne­būtų vei­kia­mi ge­le­žin­ke­lio trans­por­to triukš­mo, vir­ši­jan­čio nu­sta­ty­tus leid­žia­mus ri­bi­nius dyd­žius. Šiuo me­tu yra nu­sta­tinė­ja­mos prio­ri­te­tinės vie­tos Lie­tu­vo­je ir bus sprend­žia­ma dėl rei­ka­lingų prie­mo­nių įren­gi­mo.


Ar Sa­vi­val­dybė pa­dės?

Re­mian­tis Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mu, už triukš­mo val­dymą pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ciją taip pat yra at­sa­kin­gos ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jos. Jos nu­sta­to triukš­mo pre­ven­ci­jos ir ma­ži­ni­mo prie­mo­nes sa­vo stra­te­gi­niuo­se plėtros ir veik­los pla­nuo­se, tad gy­ven­to­jai dėl triukš­mo ma­ži­ni­mo ga­li kreip­tis ir į sa­vo Sa­vi­val­dybę.

Apie plun­giš­kių nu­si­skun­di­mus dėl trau­ki­nių ke­lia­mo triukš­mo „Že­mai­tis“ kalbė­jo­si su Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Vie­tos ūkio sky­riaus vedė­ju Ar­vy­du Liu­ti­ka.

„Bet ko­kia veik­la, de­ja, at­si­re­mia į pi­ni­gus, o jie, kaip daž­na si­tua­ci­ja ro­do, yra stip­riai ap­ri­bo­ti. Čia nėra taip, kad Sa­vi­val­dybė at­vy­ko ir viską pa­darė. Yra tam tik­ri tech­ni­niai spren­di­mai, ku­rie ne vi­sa­da nuo mūsų pri­klau­so. Bet gy­ven­to­jai visų pir­ma tu­ri pa­teik­ti pra­šymą Sa­vi­val­dy­bei, o po to lie­ka de­ry­bi­niai rei­ka­lai tarp ins­tan­cijų“, – kalbė­jo A. Liu­ti­ka