Naujausios
Informacinė aplinka – komisijos akiratyje
Lietuvos radijo ir televizijos komisija Šiauliuose domėjosi vietos transliuotojų veikla. Spaudos konferencijoje teigta, jog šiandien informacinė aplinka yra kaip niekada sudėtinga.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lr
Stinga instrumentų
Viena iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklos funkcijų – dalyvauti formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Tuo tikslu vykdoma radijo ir televizijos laidų stebėsena.
Šiauliuose veikiančių televizijų – „SPLIUS“ ir Šiaulių apskrities televizijos – veikla komisijos vertinta palankiai. Teigta, jog ir regioninė žiniasklaida gali tapti atsvara tendencingai informacijai, sklindančiai iš rusiškų kanalų.
Dėl Ukrainos įvykių paaštrėjusi geopolitinė situacija veikia ir Lietuvos informacinę aplinką. Rusija žiniasklaidą aktyviai naudoja informaciniame kare.
„Situacija sudėtinga ir netikėta, – sakė komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas. – Anksčiau nebuvo precedento dėl draudžiamos informacijos: neapykantos, karo kurstymo, dezinformacijos – skleidimo. Tai įrodyti ir taikyti sankcijas nelengva. Komisijai trūksta teisinių įrankių“.
Komisijos nuomone, rengiamose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose turėtų atsirasti nuostata, jog Lietuvos teisės aktai galioja visiems retransliuotojams, teikiantiems paslaugas Lietuvoje. Nesvarbu, kokioje šalyje jie būtų registruoti.
Komisija šiuo metu neturinti nė prieigos teisės prie kabelinių televizijos tinklų, kad galėtų patikrinti laidų turinį. „Dabar galime tik pas gyventojus įsiprašyti ar kur viešbutyje pasižiūrėti“, – teigė E. Vaitekūnas.
Komisija norėtų, kaip Žurnalistų etikos komisija, turėti teisę kreiptis į teismą, kai nustato teisės pažeidimus. Siūlytų įvesti ir baudas už nustatytus pažeidimus.
Pasak komisijos narių, niekas neketina drausti rusiškų kanalų. Juoba, kad jokiuose teisės aktuose nefigūruoja propagandos draudimas.
Be to, ir Briuselis sunkiai suvokiantis, kodėl Lietuva stabdo rusiškus kanalus dėl skleidžiamos neteisingos informacijos net apie Sausio įvykius.
„Viskas suvedama į žodžio laisvę, – sakė E. Vaitekūnas apie nuomones Briuselyje. – Esą išsakė nuomonę, kas čia blogo? Nors skleidžiama netiesa.“
Komisijos narė Liudvika Pociūnienė siūlė galvoti ir „kaip daryti, kad žmonės turėtų tikslią informaciją“.
„Tai viena iš opių bėdų, ir ukrainiečiai dėl to turėjo bėdų, nes tam reikia paviešinti informaciją, kuri yra įslaptinta“, – sakė L. Pociūnienė.
Ji pabrėžė, jog stinga žurnalistų pajėgų profesionaliai rengti informaciją, komentuoti įvykius: „Per krizę daug gerų žurnalistų išėjo dirbti į kitas sritis.“
Dvi nuomonės
Šalyje tik pastaruoju metu kabeliniais tinklais pradėta retransliuoti rusiška opozicinė internetinė televizija „Dožd“. Šiaulių kabelinės televizijos bendrovė tai padarė pirmoji.
„Pas mus plaukioja dvi nuomonės: viena, kad rusiški kanalai nedaro įtakos, kita – kad daro, ir tai faktas, – teigė L. Pociūnienė. – Estai mus aplenkė, padarė apklausą, išsiaiškino, jog daro įtaką tiems, kurie gauna informaciją tik iš rusiškų kanalų“.
Estijoje apklausa parodė, kad estai ir rusakalbiai vienodai domisi įvykiais šalyje ir užsienyje. Tačiau estai informacijos šaltiniais nurodė estiškus kanalus, rusakalbiai – rusiškus. Kaip skiriasi vienų ir kitų nuomonės, parodė atsakymai į klausimą, kas Rytų Ukrainoje numušė Malaizijos lėktuvą?
Estai atsakė, jog galbūt Rusijos remiami separatistai, o rusakalbiai – Ukrainos vyriausybė ir galbūt Amerika.
Komisijos narys Kęstutis Petrauskis pabrėžė, jog Rusija nėra pasirašiusi konvencijos „Televizija – be sienų“. Tačiau ja naudojasi, steigia įmones, gauna licencijas veikti ES šalyse. Tuo tarpu pačioje Rusijoje iki 20 procentų apribota užsienio kapitalo dalis informacinėse priemonėse.
K. Petrauskis atkreipė dėmesį, kad rusiški kanalai Lietuvoje iš reklamos gauna apie 5 milijonus litų per metus. Dar apie 3 milijonus susižeria iš kabelinių televizijų, už retransliuojamas laidas.
„Radijo ir televizijos rėmimo fondas yra 8 milijonų litų, – palygino K. Petrauskis. – Jeigu dar tie 8–10 milijonų litų liktų čia, kitokias sąlygas turėtume vietos žiniasklaidai skatinti ir geresnę kokybę matytume“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SITUACIJA: Edmundas Vaitekūnas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas teigia: „Informacinė aplinka sudėtinga ir netikėta – anksčiau nebuvo precedento dėl draudžiamos informacijos sklaidos.“