Naujausios
Ir viena žūtis darbe yra per daug
Vakar Šiauliuose lankėsi šalies Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika. Susitikime su žiniasklaidos atstovais jis teigė: „Bijoma darbo inspektorių, o gal reikia bijoti mirties? Ne tik darbdavys kažko nepadaro, bet ir darbuotojai labai nesisaugo.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Nesisaugo, dirba neblaivūs
A. Lupeika apžvelgė nelegalaus darbo tendencijas, nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, individualių darbo ginčų sprendimą. Apie situaciją Šiaulių apskrityje informavo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola, Šiaulių teritorinės darbo ginčų komisijos vadovė Daiva Snudaitienė.
Pernai šalies įmonėse darbe žuvo 60 žmonių, sunkiai sužaloti – 148, per šiuos metus iki lapkričio 17 dienos – atitinkamai 55 ir 100.
Šiaulių apskrities įmonėse pernai žuvo 5 žmonės, sunkiai sužalotų 15. Šiais metais apskrities įmonėse jau įvyko 5 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, o sunkiai sužalota 12 darbuotojų.
„Ar tai daug, ar mažai? – klausė A. Lupeika ir pats atsakė: – Ir vienas žuvęs yra per daug, nes šeimai tai didelė nelaimė ir netektis. Vos ne visų nelaimingų atsitikimų galima būtų išvengti, jeigu žmonės patys savimi daugiau pasirūpintų – ne vien darbdavys kažko nepadaro dėl darbo saugos“.
Apskrityje mirtini atvejai šiemet įvyko Ernestos Kasperavičienės ūkyje, ŽŪB „Šušvė“, UAB „Autokaravanas“, UAB „Akrolita“, Algirdo Zyko įmonėje.
Kokios priežastys?
Šiaulių apskrities įmonėse, pasak Z. Griguolos, dažniausiai susižalojama pačiam darbuotojui ar daiktams, ruošiniams, kroviniams nukritus iš aukščio ar jiems nuvirtus.
Apskrityje daugėja nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje, miškininkystės, transporto įmonėse. Statybose situacija keičiasi. „Jau nebematysi statybininko be šalmo kaip prieš kokį dešimt metų“, – sakė Z. Griguola.
Dažniausios nelaimių priežastys: netinkamai organizuoti ir vykdyti pavojingi darbai, nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, darbuotojai pažeidė privalomus jiems vykdyti instrukcijų reikalavimus.
Be to, kas ketvirtas, sunkiai ar mirtinai susižalojęs, buvo neblaivus. Tokia yra ir šalies, ir apskrities statistika. Nukentėjusių vidutinis girtumas – apie 2 promilės etilo alkoholio.
Šiemet šalyje inspektoriai pagal pranešimus nustatė 17 asmenų, kurie darbe buvo neblaivūs. Atsipirko baudomis.
Nelegalus darbas keičia veidą
Nelegalus darbas neša nuostolius ne tik valstybei. Jis nėra naudingas ir nelegaliai dirbančiam žmogui.
„Susižalojo darbe, susirgo – jokių socialinių garantijų neturi, nėra socialinio draudimo – nebus ir pensijos, – pabrėžė A. Lupeika. – Antra vertus, matome, kad klasikinis nelegalus darbas, kai dirbama be darbo sutarčių, nepranešus „Sodrai“, keičiamas kitokia forma – slepiamas darbo laikas.“
Darbdaviai ima gudrauti: įdarbina žmogų 2-4 valandoms, o jis dirba 8 valandas, gauna dalį atlyginimo vokelyje.
Toks gudravimas laikomas tokiu pat nelegaliu darbu, mokesčių slėpimu.
Darbdaviai naudojasi ir tuo, kad už „klasikinį“ nelegalų darbą yra baudžiami 3–10 tūkstančių litų baudomis, o už darbo ir poilsio valandų pažeidimus baudos yra žymiai mažesnės.
VDI, įsteigusi penkiuose didžiuosiuose miestuose nelegalaus darbo kontrolės grupes, išaiškina tris kartus daugiau nelegalaus darbo atvejų, nei prieš penkerius metus.
Pernai šalyje nustatė beveik 1,5 tūkstančio neteisėtai dirbusių asmenų, per 10 šių metų mėnesių – 1140. Šiaulių apskrityje pernai – 174, o šiemet jau 128 asmenis.
„Tačiau vien gaudymais nieko nepadarysi – šiandien nubaudžiame, o rytoj apsisukęs daro tą patį, – sakė A. Lupeika.– Reikia galvoti apie motyvacijos mechanizmą, kuris žmogų suinteresuotų dirbti legaliai, galbūt per draudimo sistemą ar dalies sumokėtų mokesčių atgavimą.“
Pavyzdžiui, tarp jaunimo nelegalaus darbo yra mažiau. Nes jauni žmonės, norėdami gauti būsto kreditą, suinteresuoti parodyti realias pajamas.
Žinomi ir atvejai, kai patys darbuotojai darbdavio prašo oficialiai rodyti mažesnį atlyginimą – kad galėtų gauti šildymo kompensacijas ar mažiau mokėti alimentų už vaiko išlaikymą.
Darbo ginčų komisijos pasiteisino
Antrus metus darbo ginčus sprendžia prie VDI įsteigtos 13 teritorinių darbo ginčų komisijų, kurias sudaro VDI, darbdavių bei darbuotojų atstovai.
Komisijos darbdavių ir darbuotojų ginčus išsprendžia per mėnesį. Į jas galima kreiptis per 3 mėnesius nuo įtariamo padaryto pažeidimo.
Darbuotojai daugiausia kreipiasi dėl neatsiskaitymo už darbą, drausminių nuobaudų, o darbdaviai prašo išreikalauti iš darbuotojo atlyginti padarytą materialinę žalą.
Jeigu komisijos sprendimas netenkina tik tada galima kreiptis į teismą. Bet tokie atvejai sudaro vos 2 procentus visų bylų, ir iš jų tik 0,5 procento bylų teismai keičia komisijų sprendimus.
Pernai šalyje pagal komisijų sprendimus patenkinta ieškovų piniginių reikalavimų už beveik 14,6 milijono litų.
Atsiskaito dar iki posėdžio
Šiaulių darbo ginčų komisijos vadovė Daiva Snudaitienė sakė, jog vis daugiau ir darbuotojų, ir darbdavių kreipiasi į komisiją.
Pernai spręsti 241 asmens prašymai. Šiemet iki lapkričio vidurio išnagrinėta 319 darbo ginčų bylų.
Iš jų 101 pareiškėjo prašymas buvo patenkintas visiškai, 66 – iš dalies. Taikos sutartimi baigėsi 57 bylos, o 57 atvejais bylos nė nereikėjo spręsti.
„Dar iki komisijos posėdžio darbdaviai atsiskaitė su ieškovais, – sakė D. Snudaitienė. – 6 bylos nė nenagrinėtos ieškovui atsisakius reikalavimų posėdžio metu. Matėme, kaip darbdavys traukė piniginę ir čia mokėjo pinigus.“
Absoliuti dauguma bylų – 288 – buvo keltos dėl neišmokėto darbo užmokesčio. 14 bylų kėlė darbdaviai – dėl materialinės žalos atlyginimo, 9 bylos nagrinėtos dėl drausminių nuobaudų skyrimo.
Šiemet komisija daugiausiai prašymų dėl darbdavio neatsiskaitymo už darbą gavo iš UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ (17 prašymų), UAB „Meba“ (17 prašymų), UAB „Talša“ (14 prašymų), UAB „Mangustos statyba“ (10 prašymų).
Skundų mažėja
Darbo ginčų komisijų veikla perpus sumažino VDI pasiekiančių skundų skaičių. Taip pat išlaisvino teismus nuo darbo ginčų bylų, kurios trukdavo ir porą metų.
Prieš penkerius metus VDI sulaukdavo apie 9 tūkstančių skundų, pernai – tik 4,7 tūkstančio, šiemet gali būti panašiai.
VDI yra įsteigusi konsultavimo telefoną, kuriuo paskambinus galima iš karto gauti atsakymą. Taip pat pasitikėjimo telefoną – pranešti apie pažeidimus.
Apie 90 procentų skundų, kuriuos gauna VDI, yra susiję su darbo santykiais, likę – su darbo sauga. A.Lupeika mano, jog pastarųjų skundų galėtų būti daug daugiau. Tiesiog darbuotojai dar nėra įsisamoninę, kokia svarbi yra ir darbo sauga.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
INSPEKTORIAI: Arūnas Lupeika (dešinėje), LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, teigia: „Darbo santykių, darbo saugos pažeidimai, nelegalus darbas – tai problemos, kurios visiems turi rūpėti“. Šalia kairėje – Zenonas Griguola, VDI Šiaulių skyriaus vadovas.
ĮTAKA: Daiva Snudaitienė, Šiaulių teritorinės darbo ginčų komisijos vadovė, sako:“ Buvo atvejų, kai ginčo nė neteko nagrinėti, darbdavys tiesiog per posėdį išsitraukė piniginę ir atsiskaitė su ieškovu.“