Naujausios
Reitingai Šiaulius nubloškė į galą
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė šalies miestų ir savivaldybių indeksus. Vertinant, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės, kaip efektyviai savivaldybės valdomos, kokia yra sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba, užsienio investicijos ar mokesčiai, Šiauliai atsidūrė paskutinėje vietoje tarp septynių šalies miestų. Kitos apskrities savivaldybės – vidutiniokės.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Lenktynės kasmet
Indekse savivaldybės vertinamos pagal dešimt sričių: komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas. Lietuvos savivaldybių indeksą LLRI nustatinėja kasmet.
Kiekviena sritis sudaryta iš rodiklių, kuriems savivaldybė gali daryti tiesioginę įtaką savo sprendimais. Lietuvos savivaldybių indeksas 2014 sudarytas remiantis 2013 metų duomenimis.
„Tai nėra laimės indeksas, jis neparodo, kur Lietuvoje geriausia gyventi ar kur Lietuvoje žmonės yra laimingiausi. Jis atsako į paprastus klausimus: ar savivaldybės administracija taupo mokesčių mokėtojų pinigus, ar gyvena pagal pajamas, ar skaidriai naudoja biudžeto lėšas, ar ji trukdo vartotojams pasirinkti komunalinių paslaugų įmones, ar ji skatina konkurenciją. Ar savivaldybė mažina mokesčių naštą, ar ji efektyviai valdo turimą turtą ir atsisako nereikalingo, ar savo funkcijoms vykdyti pasitelkia privatų kapitalą“, – vardija LLRI prezidentas, buvęs Šiaulių miesto tarybos narys Žilvinas Šilėnas.
Indekse Šiauliai – paskutiniai
Šiemet iš septynių didžiųjų miestų Šiauliai atsidūrė paskutinėje vietoje. Šiaulius gerokai aplenkė Panevėžys, atsidūręs trečioje vietoje. Geriausiai įvertintas Klaipėdos miestas.
Šiaulių miesto savivaldybė surinko 34,1 balo iš 100. Žemiausią poziciją iki šiol nulėmė blogesnis nei praėjusiais metais administracijos, investicijų bei komunalinio ūkio sričių vertinimas.
Žemesnis įvertinimas skirtas, nes 2013 metais Šiaulių savivaldybė 3 kartus buvo pripažinta pažeidusi teisės aktus. Indeksas rodo, kad geresnių rezultatų reikia siekti mažinant administracijos darbuotojų skaičių bei laiku išnagrinėjant didesnę gyventojų prašymų dalį.
Indeksas parodė, kad Šiauliai rečiausiai iš visų miestų naudojasi viešojo ir privataus sektorių partneryste (PPP). Viena didžiausių problemų mieste, anot indekso sudarinėtojų, – užsienio investicijos. Šis rodiklis yra prasčiausias tarp visų miestų savivaldybių.
Šiauliuose nedidelis išduodamų statybos leidimų bei verslo liudijimų kiekis taip pat stumia savivaldybę į apačią. Komunalinio ūkio srityje išsiskiria vandens kainos – jos aukščiausios tarp visų miestų savivaldybių. Neigiamai vertinama ir tai, kad šilumos tiekimo įmonė priklauso Savivaldybei.
Savivaldybės skola procentais nuo pajamų sumažėjo nuo 51 iki 41,5 procento. Tai sparčiausias skolos mažėjimas tarp miestų savivaldybių. Iki 41 procento išaugusi gyventojų dalis, besirenkančių privačias gydymo paslaugas, prisidėjo prie geresnio sveikatos srities įvertinimo. Savivaldybėje mažėjant nedarbo lygiui, mažėjo ir socialinės paramos bei būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius.
Į indeksą žiūri skeptiškai
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas indeksą vertina skeptiškai.
„Šis tyrimas yra vertinamas iš liberaliosios pozicijos. O Šiauliai yra socialdemokratinis miestas. Todėl, jeigu tokį tyrimą užsakytume socialdemokratiniu požiūriu, būtų visai kitokie rezultatai“, – teigė J. Sartauskas.
Merą stebina, kad Šiauliai prie „blogųjų“ savivaldybių yra priskirti dėl to, kad šilumos tiekėjas yra Savivaldybės įmonė.
„Ir regione, ir tarp didžiųjų šalies miestų esame pirmoje vietoje pagal mažiausią šilumos kainą. Tokie reitingai yra iškreipti, nes vadovaujamasi nuostata, kad privatus verslas yra geriau. Turime daug pavyzdžių, kai privatus verslas bankrutuoja, dirba blogiau. Pavyzdžiui, – kolumbariumą statė privatus verslas, o kokį rezultatą turime?“ – retoriškai svarstė J. Sartauskas.
Priekaištus, kad Šiauliai rečiausiai iš didžiųjų miestų naudojasi viešojo ir privataus sektoriaus partneryste, meras atrėmė sakydamas, kad beveik visos savivaldybės, kurios naudojosi šia partneryste, pateko į teismus.
„Kaltina, kad mažai privačių poliklinikų... Turime poliklinikas, kurios nuolat modernizuojasi ir nėra gyventojų, kurie norėtų gydytis privačiose poliklinikose. Priešingai – iš privačių grįžta į Savivaldybės poliklinikas“, – teigė meras.
Šiemet, mero teigimu, atsigavo ir užsienio investicijos.
Už švietimo sistemą miestas gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimą – krivūlę. „Švietimo ir mokslo ministerija atliko tyrimą pagal trisdešimt kriterijų, iš kurių matosi, kad Šiauliai yra geriausi. Todėl labai kritiškai vertinu tokius indeksus ir tyrimus“, – sakė meras.
Įvertinta geriausiai iš visų apskrities savivaldybių
Radviliškio rajono savivaldybė, surinkusi 53,4 balo iš 100, indekse užėmė 19 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Savivaldybėje taikomi kokybės valdymo metodai, o gyventojų prašymai beveik visada (95 procentai atvejų) išnagrinėjami laiku. Geresnis nei praėjusiais metais įvertinimas sveikatos srityje skirtas dėl savivaldybėje veiklą pradėjusio privačiai dirbančio šeimos gydytojo. Auga ūkio subjektų skaičius ir tiesioginės užsienio investicijos.
Užimti aukštesnę poziciją savivaldybei sutrukdė prastesni švietimo ir biudžeto sričių įvertinimai, nes didelė dalis švietimui skirtų lėšų tenka patalpoms išlaikyti, o ne tiesioginiam mokymosi procesui. Neigiamai įvertinta tai, jog didelė dalis viešųjų pirkimų vyko ne (supaprastinto) atviro konkurso forma, taigi nebuvo užtikrintas didžiausias galimas skaidrumas.
Nekonkuruoja gydytojai
Šiaulių rajono savivaldybė, surinkusi 45,7 balo iš 100, indekse užėmė 36 vietą. Sveikatos sektoriuje blogai įvertinta, kad nėra konkurencijos tarp privačiame ir valstybiniame sektoriuje dirbančių šeimos gydytojų. Daugiau gydymo įstaigų dirbo nuostolingai.
Mažėjančios tiesioginės užsienio ir materialinės investicijos bei vis mažesnis išduodamų statybos leidimų skaičius rodo neigiamus pokyčius rajono investicinėje aplinkoje.
Šiaulių rajono savivaldybė geriau nei praėjusiais metais įvertinta komunalinio ūkio bei švietimo srityse. Efektyviau nei vidutiniškai šalyje naudojamos lėšos mokyklų patalpoms išlaikyti bei aukšti mokinių lietuvių kalbos egzamino rezultatai teigiamai paveikė švietimo srities įvertinimą.
Rajone mažesnės nei vidutiniškai šalyje šilumos bei vandens kainos.
Mažai statybos leidimų
Akmenės rajono savivaldybė, surinkusi 43,8 balo iš 100, indekse užėmė 40 vietą. Rajone sumažėjo viešųjų pirkimų, vykdytų (supaprastinto) atviro konkurso būdu. Augantis norimų parduoti pastatų skaičius ir lėtai vykdomas privatizavimas neigiamai paveikė turto valdymo srities balus.
Mažėja tiesioginių užsienio investicijų. Įvertinimą pablogino ir mažas savivaldybėje išduodamų statybos leidimų skaičius – 3 vienetai tūkstančiui gyventojų (šalies rajonų vidurkis siekia 8 vienetus).
Komunalinio ūkio srityje rajone vis dar trūksta konkurencinės aplinkos tarp savivaldybės ir privačių paslaugų teikėjų surenkant atliekas bei administruojant daugiabučius namus.
Padaugėjo kompensacijų gavėjų
Kelmės rajono savivaldybė, surinkusi 48,4 balo iš 100, indekse užėmė 34 vietą. Savivaldybėje efektyviau panaudojamas nekilnojamasis turtas, sparčiai mažėja nenaudojamų pastatų, sėkmingai vykdomas privatizavimas.
Šilumos ir vandens kainos yra mažesnės nei rajonų savivaldybių vidurkis. Rajone vis daugiau pacientų rinkosi privačius šeimos gydytojus, tai pakėlė sveikatos srities rodiklį.
Mažėjant mokyklų ploto panaudojimo efektyvumui vis daugiau lėšų buvo skiriama infrastruktūrai išlaikyti, o ne mokymosi procesui užtikrinti. Sumažėjo materialinių investicijų, 30 procentų išaugus būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų skaičiui bei padidėjo nedarbo lygis.
Nėra privačių gydytojų
Pakruojo rajono savivaldybė, surinkusi 52,3 balo iš 100, indekse užėmė 21 vietą. Geriau optimizuotas mokyklų tinklas leido efektyviau panaudoti švietimui skiriamas lėšas, didesnę dalį skiriant mokymosi procesui užtikrinti, o ne infrastruktūrai išlaikyti. Investicijų sritis išsiskyrė išaugusiomis užsienio investicijomis.
Rajono sveikatos sritis žemai įvertinta dėl to, kad nuostolingai veikia gydymo įstaigos bei nėra privačių šeimos gydytojų. Savivaldybėje nevykdomas Savivaldybei priklausančių nenaudojamų patalpų privatizavimas. Padaugėjo būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų.
Mažėja įsiskolinimai
Joniškio rajono savivaldybė, surinkusi 37,6 balo iš 100, indekse užėmė 48 vietą. Įvertinta tai, kad nenuostolingai savo veiklą pradėjo vykdyti Savivaldybei priklausanti buitinių atliekų surinkimo įmonė. Sumažėjo socialinės pašalpos gavėjų skaičius. Teigiamai įvertinti mažėjantys įsiskolinimai kreditoriams.
Savivaldybė buvo pripažinta du kartus pažeidusi įstatymą. Rajone trūksta efektyvumo privatizuojant nenaudojamas patalpas, be to, ne visų nenaudojamų patalpų plotas įtrauktas į privatizavimo sąrašą. Nuostolingai dirba savivaldybei priklausančios gydymo įstaigos.
Redakcijos archyvo nuotr.
VERTINIMAS: Šiauliai pagal savivaldybių indeksą nustumti į sąrašo galą.