Naujausios
Urbanistinis forumas nustatė ligą ir pasiūlė vaistų
Iš didžiųjų šalies miestų sėkminga plėtra gali pasigirti tik Vilnius ir Klaipėda, o Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune gyventojų skaičius grėsmingai mažėja, miestai traukiasi ir nyksta. Kaip planuoti ir modernizuoti miestus esant tokiai situacijai, svarstė aštuntojo Lietuvos urbanistinio forumo dalyviai, pirmąkart susirinkę Šiauliuose.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Gyventojai traukiasi į priemiesčius
Europa sensta, nuo jos neatsilieka ir Lietuva. Demografinė situacija neišvengiamai daro neigiamą įtaką ir miestams.
„Kyla klausimas, ar iš viso turėtume plėtoti miestus, kai gyventojų skaičius mažėja?“ – klausė architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis.
Vis dėlto, jo nuomone, miestai turi didžiulį augimo potencialą. Dar yra jaunų, šeimas kuriančių žmonių, ieškančių savo svajonių būsto.
Bet šiuo metu pastebima miestus skurdinanti tendencija – žmonės mieliau renkasi gyvenimą priemiesčiuose, nei lieka nuo automobilių taršos dūstančiame mieste.
Architekto nuomone, gyventojų bėgimą iš miestų lemia akivaizdžios priežastys: žmonės nori ramios, saugios aplinkos, vietos, kur būtų galima užauginti vaikus, nepaveiktus žalingos aplinkos. Kita vertus, yra ir finansinis aspektas: naujas namas priemiestyje gali būti pigesnis už butą senamiesčio centre.
Keldamiesi į priemiesčius gyventojai nevalingai pasmerkia kompaktiškai užstatytus miestų gyvenamuosius rajonus nykti, o visą jų infrastruktūrą – senti. „Reikėtų įdėti labai daug pastangų, kad tie senieji miestų gyvenamieji rajonai vėl būtų patrauklūs“, – pabrėžė M. Pakalnis.
Architekto nuomone, ypač jie galėtų būti patrauklūs jaunoms šeimoms, nes čia pat yra mokyklos, darželiai, visa reikalinga infrastruktūra. Negana remti vien tik namų fasadų apšiltinimą. „Reikėtų remti ir namų rekonstrukciją, namų tvarkymą, privatesnių erdvių kūrimą, kur žmonės jaustųsi saugesni, pažintų vienas kitą, bendrautų ir turėtų tokią pat aukštą gyvenimo kokybę, kokia yra priemiestyje“, – siūlė M. Pakalnis.
Europoje išbandyta patirtis
Panašią miestų modernizavimo patirtį turi Vokietija ir Olandija. Pastarojoje vietos valdžia nepabijojo išpirkti ir nugriauti senų, neperspektyvių daugiabučių, nekokybiškų ir nepritaikytų gyventi (su mažomis virtuvėmis ir kambarėliais), o vietoj jų pastatė šiuolaikinius būstus.
M. Pakalnio nuomone, mūsų šalies savivaldybių vaidmuo sprendžiant miestų namų modernizavimo klausimus galėtų būti svaresnis – juk šimtas daugiabutyje gyvenančių šeimų, paliktos likimo valiai, tikrai nesusitars, ką daryti su senu namu.
„Daugiabutį galima pažeminti, šalia pastatant kitą korpusą, praplėsti virtuves, pirmų aukštų gyventojams duoti kiemelius, kad jie įsirengtų terasas“, – siūlė architektas. Kaip rodo Vokietijos ir Olandijos patirtis, žmonės mielai tuo naudojasi, miestų gyvenamieji rajonai atsigauna.
Į miestą grįžta jaunimas, jaukiuose kiemuose vėl žaidžia vaikai. Tai – naudinga, nes infrastruktūros išlaikymo kaštai tampa mažesni, o gyventojai džiaugiasi, kad jiems nebereikia būti taksistais, vežiojantiems vaikus į darželius, mokyklas ir į būrelius.
Remiantis tyrimais, Lietuvos miestai yra gana žali, tik nemoka susitvarkyti ir prižiūrėti savo žaliųjų erdvių. Savivaldybės, architekto nuomone, turėtų aiškiai žinoti, kur yra bendrosios žaliosios erdvės ir į jas investuoti. Kita vertus, reikėtų aiškiai pasakyti gyventojams: štai – jūsų teritorija, susitvarkykite ją, jeigu norite, apsitverkite, įsirenkite vaikų žaidimo, šunų vedžiojimo aikšteles.
Savivaldybės per mažai pasitiki gyventojais. Tik bendruomeniškumo atsiradimas galėtų pakeisti situaciją.
„Jeigu norime išgelbėti miestus nuo sunykimo, ypač tuos sovietinius rajonus, kad ten nestovėtų namai su išdaužytais langais, reikia jau dabar pradėti veikti“, – ragino architektas.
Reikia verslo, mokslo ir valdžios sąveikos
Urbanistikos ekspertas Martynas Marozas pastebėjo, kad be Europos Sąjungos paramos viešosioms erdvėms transformuoti, Lietuva pirma turėtų rūpintis verslo ir ekonominės gerovės kūrimu miestuose. Tik po to galėtų puoselėti jų aplinką ir infrastruktūrą.
Dabar išėjo atvirkščiai – pinigai pirma panaudoti aikštėms ir skverams tvarkyti, po to sukamos galvos, kaip pritraukti į miestus verslą ir investicijas.
Naujas europinio finansavimo paketas yra orientuotas į ekonomiškai naudingą ir pridėtinę vertę kuriančią miestų plėtrą.
„Todėl globalioje visuomenėje miestams svarbu konkuruoti rinkoje kaip produktams. Miestas privalo turėti savybių, kurios trauktų kapitalą ir žmones“, – pabrėžė pranešėjas.
Norint išsaugoti ir sėkmingai plėtoti miestus, reikėtų vietos bendruomenių, verslo, mokslo ir valdžios sąveikos – tik tai leistų pasiekti geresnių rezultatų.
Reikėtų skatinti vietos verslą, nes tik toks verslas palieka pinigus mieste, moka atlyginimus darbuotojams. Verslo mieste paliekami pinigai padeda atsirasti kitiems verslams.
„Vietos verslas padeda plėtotis miestui, skirtingai nei beveidės korporacijos, kurių pinigai nusėda kažkieno kišenėse. Svarbu pinigus išlaikyti, ir kiekvienas miestas turėtų būti savo verslo patriotas“, – pabrėžė pranešėjas.
Valdžia turėtų veikti strategiškai – koncentruoti į didžiausią grąžą kuriančius projektus – ir socialine, ir ekonomine prasme. „Projektai turi būti integruoti (ne naujo grindinio klojimas) ir stiprinantys miesto identitetą“, – akcentavo specialistas.
Kūrybinės dirbtuvės buvusiame fabrike
Būrelis urbanistinio forumo dalyvių – daugiausia architektai, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse.
Specialistai žadėjo pateikti rekomendacijas, kaip buvusio Ch. Frenkelio fabriko teritoriją paversti miesto kultūros, poilsio ir rekreacijos vieta, nubrėžti šios konversijos įgyvendinimo etapus.
Po pietų specialistai buvo nuvežti prie Ch. Frenkelio fabriko, kur galėjo patys pamatyti išlikusius pramoninio paveldo pastatus bei susipažinti su šios vietos ypatybėmis.
Giedriaus BARANAUSKAS nuotr.
FORUMAS: Pirmą kartą Šiauliuose vyko Lietuvos urbanistinis forumas, skirtas kompleksiniam miestų modernizavimui.
NUOMONĖ: Architektas, urbanistas, darbo Vokietijoje patirties turintis Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad negana remti tik namų fasadų apšiltinimą. Reikėtų finansuoti ir namų rekonstrukciją, privatesnių erdvių kūrimą, kad žmonės miestuose jaustųsi saugesni.
PATARIMAS: Urbanistikos ekspertas Martynas Marozas patarė vietos valdžiai veikti strategiškai – koncentruotis į didžiausią grąžą kuriančius projektus. „Projektai turi būti integruoti ir stiprinantys miesto identitetą“, – sakė pranešėjas.