Naujausios
Streikuoti ar išlikti?
Rytų Lietuvoje prasidėjus švietimo darbuotojų streikams, Kelmės rajono pedagogai nestreikuoja. Jie priklauso kitai profsąjungai. Ši profesinė sąjunga eina derybų keliu. Tačiau Lietuvos švietimo įstaigų profsąjungos Kelmės rajono susivienijimo pirmininkė Lilija Paradnikienė sako širdimi esanti su streikuojančiais mokytojais ir apgailestauja, kad tarp šalies pedagogų nėra vienybės.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nusivylė profsąjungomis
Kelmės rajono pakraštys. Vidsodžio pagrindinė mokykla. Viena iš šešių rajone dar išlikusių savarankiškų pagrindinių mokyklų. Fojė puošia advento vainikai. Klasėse kaip įprasta dirba mokytojai. Streiku čia nė nekvepia.
„Nė vienas mokytojas nepriklauso profsąjungai, – sako direktoriaus pavaduotoja Virgilija Kybartienė. – Nusivylėme, nebeliko pasitikėjimo. Net profesinė sąjunga susiskaldžiusi. Kaip gali patikėti, kad bus nuoširdžiai ginami mūsų interesai?
Be to, ir skųstis labai negalime. Kaimo mokykloje nėra tokių tempų, kaip miesto. Negalime reikalauti, kad mažintų klasėse mokinių skaičių. Klasės ir taip nedidelės.
Džiaugiamės turėdami darbo, gaudami atlyginimą. Juk visur dabar – ne pyragai. Tačiau smagu, kad bent dalis pedagogų kovoja, kyla prieš neteisybę.“
Mokyklai svarbiausia išlikti
„Dabar nedėkinga mažų mokyklų situacija, – svarsto Vidsodžio pagrindinės direktorius. – Kelerius pastaruosius metus finansavimas labai menkas. Prieš keliolika metų mūsų dar klausdavo, ko mokyklai reikėtų. Prašydavome naujų durų. Neįdėjo. Dabar jau nė neklausia. Jei patys ko paprašome, duodama suprasti, kad galime ir neišlikti.“
Direktorius taip pat nedejuoja. Mažoka lėšų aplinkai finansuoti. Metams 235 tūkstančiai litų. Jų turi užtekti nepedagoginių darbuotojų atlyginimams, 2400 kvadratinių metrų mokyklos patalpų šildymui, mokinių pavėžėjimui ir kitiems dalykams.
Tačiau susidėlioja prioritetus. Ieško būdų, kaip pigiau gauti malkų. Mokyklos biudžetą tenka tvarkyti taip pat sumaniai kaip šeimos. Jeigu lieka koks pora tūkstančių prieš rugsėjo pirmąją padažyti klasių grindis, džiaugiasi.
Kai sugenda keturiolikos metų senumo mokyklos mikroautobusas, direktorius ir mokytojai susivežioja vaikus savais automobiliais.
Autobusėlį gavo tuomet, kai Kelmės specialiajai mokyklai buvo skirtas naujesnis. Apie naują autobusą vidsodiškiai nedrįsta nė svajoti. Naujus duoda tik didžiosioms mokykloms, gimnazijoms.
Nors trūksta lėšų neformaliam ugdymui, mokytojai dirba savanoriškais pagrindais. Tomis dienomis, kai vaikai užsiima būreliuose, jie vėliau išvežiojami namo.
„Mokytojai, mokiniai ir jų tėveliai – viena stipri bendruomenė, – sako socialinė pedagogė Jurgita Cikanavičienė. – Visų tikslas vienas, kad mokykla Vidsodyje išliktų. Visi drauge galvojame, kaip sudaryti vaikams kuo geresnes ugdymo sąlygas. „
Mokykloje šilta. Pradinukai vaikšto su šlepetėmis. Mokykloje dar veikia valgykla. Vietoje gaminamas šiltas, šviežias maistas. Tai svarbu. Į Vidsodį ateina vaikų iš kitų mokyklų teritorijų. Mokinių skaičius palyginti stabilus. Apie 80.
Kol vyksta derybos, negali streikuoti
„Pykstu. Šalies pedagogai turėtų būti vieningi. Dabar susiskaldėme į atskiras profsąjungas. Rytų Lietuvos mokytojai priklauso Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, mūsų rajono pedagogai – Lietuvos švietimo įstaigų profesinei sąjungai,“ – žodžių į vatą nevynioja Kelmės „Kūlverstuko“ vaikų darželio vedėja, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kelmės susivienijimo pirmininkė Lilija Paradnikienė.
Jos profsąjungos atstovai šiuo metu dirba Ministro pirmininko potvarkiu sudarytose derybinėse grupėse. Kol vyksta derybos, pedagogai negali streikuoti.
Deramasi net dėl mokytojo rentos
Derybų grupėse paritetiniais pagrindais dirba Švietimo, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai.
Jau nuspręsta, kad nuo sausio pirmosios bus 5 procentais didinamas ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimas.
Deramasi dėl taip vadinamų mokytojo atlyginimo žirklių panaikinimo. Prasidėjus krizei, mokytojo atlyginimas pradėjo priklausyti ne nuo kvalifikacijos, o nuo to, kiek mokykla turi lėšų. Daugelyje mažesnių mokyklų mokytojams taikomi minimalūs įkainiai. Pavyzdžiui, mokytojo – metodininko minimalus pamokos įkainis prilygsta vyresniojo mokytojo maksimaliam pamokos įkainiui. Nebelieka motyvacijos tobulėti.
Kovojama ir dėl to, kad finansuojant mokyklas būtų taikoma ne mokinio krepšelio, o klasės finansavimo metodika. Mat, jeigu iš klasės išeina bent vienas mokinys, klasių nesumažėja, o mokinio krepšelio lėšų sumažėja.
Siūloma, kad mokytojo atlyginimą sudarytų pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji priklausytų nuo mokytojo kvalifikacijos, kintamoji – nuo krūvio ir darbo rezultatų.
Kalbama net apie mokytojo rentą. Šiuo metu, kai dėl vaikų mažėjimo uždaroma tiek daug mokyklų, mokytojai netenka darbo. Vyresnio amžiaus pedagogui sudėtinga rasti darbą. Todėl tikimasi gauti Europos paramą ir darbo netekusiems mokytojams mokėti rentą.
Palaiko streikuojančius
L.Paradnikienė apgailestauja, kad šalies pedagogai – nevieningi. Tačiau tvirtina visa širdimi palaikanti streikuojančius mokytojus:
„Mes nereikalaujame, kad padidintų atlyginimus. Tegu tik atstato tai, ką gaudavome prieš krizę. O prieš krizę 2007 metų streikuose buvome išsikovoję darbui adekvačius atlyginimus. Juk teisėjams, Seimo nariams, valdininkams grąžino nurėžtąją dalį. Kodėl skriaudžiami mokytojai? Ir ne tik mokytojai. Šiandieninis finansavimas leidžia vykdyti ugdymo programą tik 70 procentų.
Pavyzdžiui, braižyba nėra privalomas dalykas. Jeigu nesusidaro mokinių grupė, ji vyresnėse klasėse iš viso nedėstoma. Kaip abiturientams įstoti į inžinerinius mokslus? Kaip pasiruošti egzaminams?“
Pasak L.Paradnikienės, mokytojų reikalavimai – teisėti. Švietimo reikalus vairuojantis žmogus negali sakyti, kad nėra lėšų. Jis turi sukti galvą, iš kur tų lėšų paimti.
Autorės nuotr.
IŠLIKIMAS: Vidsodžio pagrindinės mokyklos (iš kairės) direktorius Vaidotas Monkevičius, jo pavaduotoja Virgilija Kybartienė ir socialinė padagogė Jurgita Cikanavičienė, gimę, užaugę ir dabar gyvenantys Vidsodyje, sako, jog susidėliojus prioritetus ir taupant galima išgyventi. Jiems svarbiausia, kad kaime išliktų mokykla, kuri dabar yra vienintelis kultūros židinys jų kaime.
SAUGUMAS: Laukdami mokyklinio autobuso Vidsodžio ir aplinkinių kaimų vaikai laiką leidžia bibliotekoje. Mokykloje jiems saugu.
TEISĖS: Lietuvos švietimo įstaigų profsąjungos Kelmės susivienijimo pirmininkė Lilija Paradnikienė sako pritarianti savo teises ginantiems streikuojantiems mokytojams. Tik nepritaria profsąjungų susiskaldymui.