Naujausios
Liko nieko nepešę
Gruodžio 1-ąją per miesto aikštę žingsniavusiems plungiškiams prie Plungės kultūros centro pamatytas vaizdelis atgaivino prisiminimus apie sovietmečiu prie duonos ar dešros nusidriekdavusias eiles. Tik šį kartą žmonės rikiavosi ne gardžių skanėstų tikėdamiesi, o bilietų į savo vaikų koncertinį pasirodymą – tądien Kultūros centras paskelbė apie prasidedantį bilietų pardavimą į šventinį koncertą „Atverkime širdis Kalėdoms“, kuris vyks gruodžio 22 dieną.
Socialinėje erdvėje netruko pasklisti informacija, kad nuo didžiulio pirkėjų srauto ėmė ir užstrigo bilietų pardavimo sistema. Dažnas, stovėjęs eilėje ar tikėjęsis bilietus į koncertą įsigyti internetu, liko it musę kandęs.
„Tai kokiu tikslu tada mes laukėme prie kompiuterių? Galėjome iškart visi pasiimti po išeiginę dieną ir stovėti nuo ryto prie Kultūros centro kasos“, – apmaudą liejo bilietų negavę tėveliai. Ne vienas siūlė šią problemą, besikartojančią jau metų metus, spręsti paprasčiau – išdalinti bilietus šventiniame koncerte pasirodysiančių kolektyvų vadovams ir pakviesti tėvelius bilietus įsigyti iš jų. Tada esą būtų išvengta spūsčių prie bilietų kasos ir nervinių ląstelių deginimo tikintis nusipirkti bilietą internetu.
Užstrigus bilietų pardavimo sistemai, tėvai socialinėje erdvėje ėmė diskutuoti, kad jau nebesvarbu, kokią vietą gauti, svarbiausia užsitikrinti garantiją – rankose spausti bilietą, kad į sceną žengsiantis vaikas žinotų, jog mama ar tėtis tikrai yra salėje ir stebi pasirodymą.
Buvo ir tokių, kurie tiesiai šviesiai rėžė – nebėra bilietų, nebus ir vaiko pasirodyme, tegul koncerto rengėjai sukasi, kaip išmano. Kiti liejo apmaudą, kad neva koncertas dedikuojamas visai Plungės bendruomenei, o į tėvelius, besiveržiančius į jį, žiūrima su pašaipa – lyg jie nebūtų tos pačios Plungės bendruomenės dalis. Treti pirštu bedė į ne taip seniai vykusį Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos šventinį koncertą, vykusį tame pačiame Kultūros centre ir kvietusį nemokamai pasimėgauti mokinių parengta šventine programa. Sutilpo visi norintieji, nors scenoje pasirodė irgi nemažas būrys – per 250 – vaikų bei jaunimo.
„Kodėl turiu aiškintis ir teisintis?!“
„Žemaičio“ apie šią situaciją kalbintas Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, vos tik išgirdęs, kokiu tikslu skambiname, mestelėjo, kad nėra čia ką ir komentuoti, mat minėtas šventinis koncertas skirtas ne tik jame dalyvaujančių vaikų tėveliams, o visam miestui.
„Vaikų scenoje tą dieną pasirodys net 446, o Kultūros centro salėje telpa tik 490 žiūrovų. Bilietais buvo prekiaujama internetu ir juos iššlavė per pusantros valandos. Taip, sistema strigo, bet vėliau buvo atstatyta ir savo akimis mačiau visą procesą. Tik reikia pabrėžti vieną esminį dalyką – mūsų kasininkas taip pat eina į tą pačią „Ticketmarcet.lt“ bilietų sistemą ir perka bilietus tiems, kurie patys nemoka ar neturi galimybės tą padaryti. Nereikia manyti, kad kasoje turime atskirai pasidėję bilietų pundelį “, – aiškino R. Matulis.
Kultūros centro vadovas ne kartą pakartojo, kad kasmet rengiamas kalėdinis koncertas nėra tik tėveliams skirtas ataskaitinis renginys – jis yra viešas ir organizuojamas visai bendruomenei.
„Kai vyksta Vasario 16-osios arba Kovo 11-osios minėjimai ir juose koncertuoja vaikai, salėje taip pat nesutelpa visi norintieji juos pamatyti. Nesenai vyko ir „Žemaitukų“ koncertas, į kurį taip pat nepateko daug norinčiųjų, bet niekas nereiškė savo nepasitenkinimo ir neliejo pykčio viešai“, – dėstė Kultūros centro direktorius.
Pasak R. Matulio, koncertuodamas vaikas visų pirma yra ugdomas kaip atlikėjas, kad įgautų drąsos ir sceninės patirties, kad suvoktų, jog pasižiūrėti į jį gali ateiti ir kiti žmonės, ne tik šeimos nariai.
„Negi visą gyvenimą šoks, dainuos, vaidins tik mamai ir tėčiui?“ – retoriškai klausė direktorius ir kvietė bilietų negavusius tėvelius ateiti į nemokamą generalinę repeticiją, kurioje vaikai pasirodo su sceniniais rūbais ir atlieka tokią pačią programą, kaip koncerto metu.
„Per daugiau nei dvidešimt metų sukaupta praktika rodo, kad dauguma tėvelių ateina pasižiūrėti tik savo vaiko pasirodymo ir salėje pasėdėję vos porą minučių tuoj pat išskuba susirinkti daiktų ir lekia namo. Tada salė lieka pustuštė ir tie, kurie negavo bilietų, – pyksta. Galų gale, kodėl aš turiu aiškintis ir teisintis?! Galime visai nedaryti šio renginio ir visiems būtų ramu, tik esminis klausimas – ar vaikai būtų laimingi? Manau, kad ne“, – įsitikinęs R. Matulis.