Naujausios
Trys nuotraukos
Pirmąją nuotrauką matote ir jūs, mieli skaitytojai. Joje užfiksuotas baltas krovininis automobilis, sustojęs pamiškėje, ir keli asmenys. Antroji nuotrauka, veikiau, – ekrano kopija, leido daryti prielaidą, kad toji mašina – tai Plungės miesto seniūnijai priklausantis automobilis IVECO, kurį gana dažnai galima išvysti miesto gatvėse. Na, o trečioje nuotraukoje užfiksuotas praėjusį birželį vykusio Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdžio vaizdo įrašas.
Peržiūrėjus minėtą įrašą ši mįslinga istorija ėmė įgauti tam tikras apčiuopiamas formas. Tad, visų pirma, apie ką gi buvo kalbėta minėtame posėdyje ir į ką žurnalistų dėmesį norėjo atkreipti paslaptingojo laiško autorius?
Minėto posėdžio metu komiteto pirmininkas Gediminas Stonys Savivaldybės ekologės teiravosi apie žaliųjų atliekų kalną, augantį šalikelėje Varkaliuose. Ekologė atsakė nieko apie tai negirdėjusi, tačiau Vietos ūkio skyriaus vedėja Odeta Petkuvienė patikslino, jog toje vietoje jau kurį laiką formuojasi nelegalus sąvartynas. „Tiesiog gyventojai tvarkosi savo namų aplinką ir savavališkai ten veža viską: nuo tujų iki žalienų“, – paaiškino vedėja ir pridūrė apie šią problemą jau kalbėjusi su Nausodžio seniūnu ir šis pažadėjo pasirūpinti, jog iki rugpjūčio žalienų kalnų toje vietoje nebeliktų.
Be seniūnės žinios
Tačiau redakciją minėtame anoniminiame laiške pasiekusios kitos dvi nuotraukos rodo, kad nelegalus žalienų sąvartynas Varkaliuose, vos už poros šimtų metrų nuo Nausodžio seniūnijos, augo ne tik nedrausmingų gyventojų iniciatyva. Panašu, kad ne vieną priekabą žalienų čia bus išvertusi ir miesto seniūnija. Kitaip ką dar jos darbininkai čia būtų veikę? Juk tikriausiai ne grybų važiavo rinkti – darbo metu ir su darbiniu transportu.
Ar teisingi mūsų spėjimai, kad tvarkydama miestą seniūnija žalienas verčia į pamiškę Varkaliuose, norėjome pasiteirauti seniūnės Dangirutės Jurkuvienės, tačiau nepavyko – praėjusią savaitę ji atostogavo. Į „Žemaičio“ klausimus sutiko atsakyti jos pavaduotoja Laima Laivienė. Iš to, ką išgirdome, ėmė aiškėti tikroji situacija.
Pasak pavaduotojos, remiantis žodiniu seniūnės ir UAB „Gilinis“ direktoriaus susitarimu, visas (netrukus paaiškės, kad toli gražu ne visas – aut.) žaliąsias atliekas seniūnijos darbininkai veža į šią įmonę, mat ji užsiima biokuro gamyba.
O į Varkalius esą šakos gabentos be seniūnės žinios. Šiuo faktu susidomėjus žurnalistams neva išsiaiškinta, kad apie tokią saviveiklą, be pačių darbininkų, žinojo tik seniūnijos specialistas Algirdas Jašinskas, atsakingas už želdynų priežiūrą ir miesto viešųjų erdvių tvarkymą.
Seniūnijos atsakyme nurodyta ir tai, kad toks sumanymas gimė ne iš blogos valios, o norint sutaupyti seniūnijos pinigų, mat, J. Laivienės tikinimu, darbininkai buvo susitarę su vienu vietos ūkininku, kad jis atvežtas šakas susmulkins ir taip pat panaudos kaip biokurą.
„Jie tai darė susitarę su Varkalių ūkininku, kuris būtent toje vietoje leisdavo visiems – ir gyventojams iš nuosavų namų valdų, ir kolektyvinių sodų turėtojams – krauti šakas, kurias jis čipsuodavo ir gamindavosi biokurą“, – nurodė seniūnės pavaduotoja. Įdomi detalė ta, kad ūkininkas krauti šakas leido (jei toks susitarimas apskritai buvo) ne savo valdomoje žemėje, o pakelės zonoje. Seniūnijos specialistui šis faktas tikrai turėjo būti žinomas. Be to, už viešųjų erdvių ir želdinių tvarkymą atsakingas asmuo mažų mažiausiai turėtų išmanyti atliekų tvarkymo taisykles ir net naktį pabudintas iš miego pasakyti, jog atliekos gali būti kaupiamos ir tvarkomos tik tam skirtuose sąvartynuose arba atliekų priėmimo aikštelėse. Šitą maldelę dabartiniais laikais jau net darželinukai mintinai moka, o štai iš seniūnijos specialistų toks išprusimas, pasirodo, dar nėra reikalaujamas.
Retai – tik... 11 kartų
Bet kol kas dar grįžkime prie seniūnijos pozicijos ir jos atsakymo „Žemaičiui“, kurį skaitant ne vieną kartą pakilo antakiai. Tiesiog negali nesistebėti seniūnės pavaduotojos toliau išdėstyta informacija, jog žaliosios atliekos į nelegalų šiukšlyną Varkaliuose gabentos „retai“ – tik 11 kartų per vasaros sezoną ir tik tada, kai buvo tvarkomos A. Jucio ir V. Mačernio gatvėse augančių medžių smulkios šakos.
Ir viskas, vėlgi, iš taupumo. „Planuodami bei taupiai ir racionaliai naudodami Savivaldybės biudžeto lėšas, skaičiuojame ir transporto kilometražą bei vežame į artimesnę vietą, nes iki Jėrubaičių sąvartyno yra 8,8 kilometro. Taip pat už pristatytą ir priimtą 1 toną šakų juridiniai vienetai regioniniam atliekų tvarkymo centrui turi mokėti 54,4 euro mokestį, fiziniai asmenys (gyventojai) gali priduoti nemokamai“, – paaiškino L. Laivienė, tokia savo (o gal veikiau seniūnijos) pozicija dar labiau sudrumsdama vandenis.
Tad kaip dabar suprasti: ar šakas pamiškėje net 11 kartų išvertę seniūnijos darbininkai tai darė taupydami Savivaldybės biudžeto arba kitaip – visų mūsų – lėšas ir už tai nusipelnė pagyrimo, ar tiesiog užsiėmė savivale, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymą, užteršė pakelę, diskreditavo pačią seniūniją ir dar labiau sumenkino visų valdžios institucijų įvaizdį visuomenės akyse?
Viena seniūnija džiaugiasi sutaupiusi, kita skaičiuoja išlaidas
Kaip atsitiko, kad žalienos iš miesto gabentos į jo prižiūrimą teritoriją, „Žemaitis“ teiravosi Nausodžio seniūno Gintaro Domarko. Šis prisipažino žinojęs, ko miesto seniūnijos automobilis retkarčiais stabteli pamiškėje Varkaliuose, tačiau vertinti tokio kaimyninės seniūnijos elgesio nesiėmė. „Susilaikysiu nuo komentarų“, – tarstelėjo diskretiškai. Be to, net kelis kartus išsigynė mūsų spėliojimų, kad gal tarp seniūnijų vadovų yra buvęs koks nors neoficialus pasikalbėjimas apie tai, kad žaliąsias atliekas galima versti šioje vietoje. G. Domarkas patikino, jog šito tikrai nebuvo.
Gerokai kalbesnis seniūnas buvo paklaustas apie pačius šakų ir žaliųjų atliekų kalnus, jau kurį laiką traukusius visų, važiuojančių Plungės–Vėžaičių keliu, akis. G. Domarkas paaiškino, kad šakos čia krautos ne vienerius metus. Nausodžio seniūnija esą buvo susitarusi su vietos ūkininku ir šis karts nuo karto tas šakas išsiveždavo.
„Mačiau tą procesą ir kurį laiką rimtai nekreipiau dėmesio į jį, tačiau praėjusių metų pabaigoje situacija tapo nebekontroliuojama. Tas žalienų kalnas išaugo kelis kartus, nes tempti čia savo atliekas pradėjo visi, kas netingi. Gerai būtų, jei tik šakos čia būtų kraunamos, bet matom, kad kažkas ir nupjautą žolę išpila, kažkas – obuolių maišą ar dar ką nors. Žodžiu, pasidarė bardakas“, – kalbėjo G. Domarkas.
Praėjusią savaitę jis sakė su minėtu ūkininku susitaręs, kad atliekų čia neliks per rugsėjį, tačiau situacija susidomėjus žurnalistams šis procesas, panašu, buvo gerokai paspartintas. Praėjusį ketvirtadienį telefonu kalbintas seniūnas sakė, kad į teritorijos išvalymo ir sutvarkymo darbus įsitraukė ir pati seniūnija, tad iki kitos savaitės šioje vietoje nebeliks nė žymės, jog kažkada čia būta netvarkos. Padėti pažadėjo tiek minėtas ūkininkas, tiek kitas rangovas. Žinoma, veikiausiai ne už ačiū, tačiau apie nusimatančias išlaidas seniūnas kalbėti nenorėjo.
„Tik laidoti belieka“
Penktadienio rytą „Žemaičiui“ apsilankius garsiojoje pamiškėje pavyko sutikti ir patį seniūno paminėtą ūkininką, atvykusį su traktoriumi vežti šakų. Vyras prisiminė, kad prieš kelerius metus seniūnijos prašymu jis su dar keliais ūkininkais šioje vietoje išvalė pakelės griovį. Išpjovę krūmynus vyrai šakas sukrovė pakelėje, o tada viskas ir prasidėjo: šakų krūvos ėmė augti kaip ant mielių, nes ir gyventojai čia ėmė vežti savo „turtą“: iš pradžių tik šakas, o vėliau ir visokį kitokį šlamštą.
Ūkininkas sakė laiks nuo laiko susmulkindavęs čia kraunamas šakas ir išsiveždavęs, tačiau ilgainiui procesas tapo nebekontroliuojamas, tarp šakų pilta visokių kitokių atliekų, kurių biokuru jau nebepaversi. „Dabar tik laidoti belieka viską“, – nelinksmai konstatavo.
Varkališkis prisipažino, kad miškas, prie kurio augo žalienų kalnai, priklauso ne jam. Esą tikslo savivaliauti svetimoje teritorijoje neturėjęs, nedavęs niekam ir leidimo čia vežti šakas – tik norėjęs padėti seniūnijai ir kažkada pasisiūlęs išvežti čia sukrautas šakas. O dabar matantis, kad gerokai pervertino savo galimybes, tik kur besidėsi. Ūkininkas sakė artimiausiu metu išsivešiantis visą čia sukrautą „turtą“ ir laikysiantis kumščius, kad daugiau teršėjų nebeatsirastų.
