
Naujausios
Įstatymas, sukėlęs pasipiktinimą
Praėjusių metų lapkričio 19 d. laikinasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis pasirašė įsakymą, kuriuo keičiamos AAP saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės, patvirtintos ankstesniu įsakymu.
Taisyklėse išdėstytas naujas reikalavimas, pagal kurį „Augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų panaudojimo privalo pats, prisijungęs prie PPIS (Paraiškų priėmimo informacinė sistema) per elektroninę bankininkystę arba padedamas seniūnijos darbuotojo, atsakingo už pasėlių deklaravimą, užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą“.
Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), duomenų perkėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas visose veiklos srityse, taip pat ir žemės ūkyje. Esą šios ministerijos tikslas – skaitmenizuoti žemės ūkio veiklos žurnalus, kuriuos žemdirbiai privalo pildyti. Vienas tokių – AAP naudojimo apskaitos žurnalas. Pasak teisės aktų kūrėjų, suskaitmeninus duomenis, ūkiuose sumažėtų kontrolierių atliekamų įvairių fizinių patikrų, nes reikiamą informaciją būtų galima rasti duomenų bazėje.
Įstatymą išleido, o kaip jį įgyvendinti – neaišku
Miesto biurokratija užsimojo iš peties – nutarė priversti visus ūkininkus pildyti AAP naudojimo žurnalą tik per elektroninę bankininkystę. Negebantiems to padaryti, pasiūlyta kreiptis pagalbos į seniūnijų darbuotojus, kurie, išgirdę naujieną, susiėmė už galvų. Tokia nueinančio ministro „dovana“ papiktino ūkininkus – juk jie niekaip negalės laiku įvykdyti iškeltų reikalavimų, gaiš darbymečiu brangų laiką, bus kaltinami nepaklusnumu ir vadinami įstatymų laužytojais.
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), operatyviai reaguodama į neapgalvotus ir su žemdirbiais nesuderintus reikalavimus, išsiuntė raštą Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms bei naujajam Kaimo reikalų komitetui, reikalaudama atšaukti tokią įstatymo nuostatą ir nedidinti ūkininkams administracinės naštos.
Ūkininkai laukė, kol bus išrinkta naujoji Vyriausybė, ir buvo pasiruošę dialogui su naująja valdžia. Praėjusių metų gruodį žemės ūkio ministru išrinktą Kęstutį Navicką ūkininkai pakvietė į nuotolinį LŪS prezidiumo posėdį, kuriame išsakė savo problemas.
Vasario pradžioje ūkininkai sužinojo, kad vis tik naujasis ministras reikalavimą pildyti AAP naudojimo apskaitos žurnalą tik elektroninių būdu atšaukė. Iš naujo buvo peržiūrėtas anksčiau minėto įsakymo punktas ir pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei. Dvi savaitės – tiek laiko turėjo ūkininkai teikti pastabas ir pasiūlymus.
Į ūkininkų argumentus numota ranka
Kovo 1 d. žemės ūkio ministras K. Navickas pasirašė įsakymą dėl reikšmingo taisyklių punkto pakeitimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad valdžia žemdirbius išgirdo, nes balandžio 5 d. įsigaliosiantis įstatymas šiais metais palieka visas iki šiol buvusias AAP žurnalo pildymo alternatyvas. Palieka, bet... tik vieneriems metams. Nuo 2022 m. balandžio 5 d. ūkininkai privalės užpildyti žurnalą per 2 darbo dienas tik PPIS ir tik per elektroninę bankininkystę. Taigi žemdirbiai liko neišgirsti.
Ūkininkai argumentavo, kad toks terminas yra per trumpas ir kad biurokratinis reikalavimas didina administracinę naštą žemdirbiams įtemptu darbymečiu, priversdamas ieškoti ir taip trūkstamų papildomų darbo rankų arba versdamas pirkti papildomas paslaugas žurnalui pildyti, dėl ko jie turės papildomų išlaidų. Deja, į žemdirbių prašymą prailginti žurnalo pildymo terminą neatsižvelgta.
Ūkininkai nerimauja, kad įgyvendinti pakeitimus realybėje gali būti labai sudėtinga. Negi vos išpurškus chemikalus jungtis prie interneto? Kada miegoti tarp purškimų sezono metu, taip pat lieka neaišku...
Sistema nepritaikyta
Su tvarka, kuri įsigalios 2022 m. balandžio 5 d., ūkininkai gal ir sutiktų, bet net registracijai skirta sistema nėra pritaikyta veikti sklandžiai, kai vienu metu yra didelis naudotojų srautas. Be to, kaimo vietovėse turėtų būti užtikrintas geras interneto ryšys, o ir elektroninės formos sistemą reikia patobulinti, kad ja naudotis būtų patogu ir paprasta.
Ūkininkai taip pat tikėjosi, kad bus sukurta mobilioji aplikacija, o naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, turinčiais nesudėtingas vartotojo atpažinimo sistemas, bus supaprastinta veiksmų seka ir atsisakyta perteklinės, nereikšmingos informacijos grafų. Žemdirbių nuomone, tam, kad galėtum prisijungti užpildyti žurnalą, elektroninė bankininkystė neturėtų būti reikalinga, kad nebūtų atskleisti asmens duomenys.
Ar Savivaldybė padės ūkininkams?
Pasak Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Montvydienės ir jos pavaduotojo Vytauto Januškos, specializuotų augalininkystės ūkių rajone yra tik iki 20-ies. Dauguma, kaip alternatyva, užsiima gyvulininkyste. Profesionaliai pesticidus rajone naudoja iki 500 ūkių, kurie paslaugas suteikia ir kitiems smulkesniems ūkiams. Mūsų rajone yra 37 ekologiniai ūkiai, jų šis įstatymas nepalies.
2020 m. rajono seniūnijose gauta 2914 paraiškų paramai už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gauti. O tai reiškia, kad toks skaičius besikreipiančiųjų negeba ar neturi sąlygų deklaracijas užpildyti patys. Šešiasdešimt pareiškėjų visgi jas užsipildė ir tai, anot žemės ūkio skyriaus specialistų, – rekordiškai didelis skaičius. Tikriausiai tam įtakos turėjo praėjusiais metais paskelbtas karantinas, nes ankstesniais metais tokių būdavo tik apie 15. Manoma, kad šiemet, atšaukus judėjimo apribojimus, pareiškėjai vėl mieliau kreipsis į seniūniją, kur paraiškas pateiks greičiau.
Iš pradžių teigta, kad ūkininkams, negebantiems pildyti elektroninio žurnalo, į pagalbą suskubs seniūnijos darbuotojai, bet kovo 1 d. paaiškėjo, kad savivaldybės atsisako padėti ūkininkams pildyti AAP naudojimo žurnalą argumentuodamos, jog nemato tam skiriamo finansavimo. Be to, tai lyg ir ne jų funkcijos.
Vis dėlto A. Montvydienė ir V. Januška rajono ūkininkus ramina. Esą žemdirbiai visada gali tikėtis žemės ūkio specialistų pagalbos. Tik tam jie turės sugaišti papildomo laiko, derintis prie specialisto darbo laiko. Purškimai vyksta įvairiais metų laikais. Sunkiausia būna pavasarį, nes seniūnijų specialistai deklaruoja pasėlius, turi susidarę pareiškėjų eilę, o tuo pačiu metu vyksta ir purškimai, kuriuos būtina užregistruoti.
Ar sulauks ūkininkai pagalbos iš Savivaldybės ir kiek tos pagalbos reikės, sužinosime kitais metais. Po metų žemdirbiams teks šokti pagal valdžios dūdelę. Peršasi išvada, jog šiomis įstatymo nuostatomis iki 2022 m. balandžio ŽŪM tikisi, kad visi ūkininkai, naudojantys AAP, gebės naudotis PPIS, nors neaišku, kaip ši veiks. O gal šis įstatymas išprovokuos didelę mokamų paslaugų-pagalbininkų pasiūlą?