Vieneri valdymo metai ir beveik milijono eurų nuostolis

Valdantieji nepritarė M. Kauno siūlymui vienkartinėmis išmokomis paskatinti vaikelio susilaukusias šeimas
Pasinaudodami Vietos savivaldos įstatymu, kuris opozicijai suteikia teisę inicijuoti sprendimų projektus, „Vieningos Plungės“ ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai Plungės rajono savivaldybės taryboje balandžio mėnesio posėdyje teikė du sprendimų projektus. Deja, nei vienas, nei kitas valdančiųjų pritarimo nesulaukė. Motyvuota, kad nėra lėšų šiems sprendimams įgyvendinti, nors pastarųjų metų Savivaldybės išlaidos rodo ką kitą – iššvaistoma šimtai tūkstančių eurų apmaudžioms klaidoms taisyti ir saviškių etatams išlaikyti.
Posėdžio dalyvius nemaloniai nustebino G. Ramanausko parodytos nuotraukos, atspindinčios situaciją Lentpjūvės gatvėje

Opozicijos siūlytiems sprendimams – raudona šviesa

Praėjusį ketvirtadienį vykusio Tarybos posėdžio metu opozicija siūlė vienkartinėmis išmokomis pradėti skatinti šeimas, susilaukusias naujagimių. Tokiu būdu, už vieną gimusį vaiką skiriant 825 eurus, būtų galima tikėtis, kad jaunos šeimos kursis ir gyvens Plungės rajone. Logiška, kad tokį sumanymą turėtų palaikyti ir tragišką demografinę situaciją suvokiantys daugumos nariai, tačiau pasinaudota buldozerio principu ir siūlymui nepritarta.

Tarytum teisindamiesi valdantieji paaiškino, kad tokiam sprendimui įgyvendinti Savivaldybė neturi lėšų, tačiau kitu spendimu lengva ranka rado 250 tūkst. eurų įšaldyti Plungės autobusų parke, didinant jo įstatinį kapitalą. Įmonės planuojami pirkti elektriniai autobusai pareikalaus dar ženklesnių Savivaldybės investicijų, reikės didelės galios pakrovimo stotelių. Norime būti žalia savivaldybe, bet be jaunų šeimų ir vaikų juoko – ar toks mūsų tikslas? Projektas dėl paramos vaiko susilaukusioms šeimoms atidėtas tobulinti.

Toks pat likimas ištiko ir antrąjį opozicijos siūlymą pakeisti lėšų kaimų ir miestų keliams remontuoti proporcijas. Mūsų kaimiškųjų seniūnijų didžioji dalis kelių – žvyrkeliai, ir jų būklė kasmet smarkiai prastėja, todėl opozicija siūlė seniūnijų keliams remontuoti skirtas lėšas padidinti 42 tūkst. eurų. Šiuo atveju Tarybos nariai taip pat ilgai diskutavo, kalbėjo pritariantys idėjai, tačiau pasiūlė už sprendimo projektą nebalsuoti. Jis atidėtas ateičiai.

Politinė reklama, pirtis ir sąvartynas vidury miesto

Vietos savivaldos įstatyme numatyta ir Tarybos mažumos valanda, kurios metu meras, vicemeras, administracijos direktorius ir komitetų pirmininkai turi pateikti atsakymus į opozicijos užduodamus klausimus.

Jai prasidėjus, pirmumo teise pasinaudojo opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas ir žemaitiškai merui pateikė tokį klausimą: „Pats esat aukštaitis ėš Ruokėškė, ta nuoru paklaustė ir tikūs, ka atsakīma kap ėr „Žemaitiu saulutē“ pateiksėt žemaitėškā. Kėik piningū ī paskėrta ėš savivaldas biudžeta laikraštiou „Žemaitiu saulutė“, katron ėšleidėma organizoun Židrūna Pilitauska individuali veikla, o ėr maketoun pats Židrūns Pilitausks?“

Mero atsakymas, aišku, nebuvo žemaitiškas, bet nustebino Tarybos narius, nes nuo jų buvo nuslėpta, jog laikraštį per Plungės rajono viešąją biblioteką išties finansuoja Savivaldybė. Kultūros laikraščiu prisistatantis leidinys, gavęs dosnią paramą (10 tūkst. eurų), neliko merui skolingas – pirmąjį puslapį skyrė interviu su A. Klišoniu, parengtam Savivaldybės darbuotojos. Ir kvailam aišku, kad ne kultūra, o politine reklama kvepia tokie rašiniai. Mes tikrai manome, kad „Žemaičių saulutė“ yra labai reikalinga, bet jos finansavimas turi būti skaidrus ir žinomas Tarybos nariams.

Adomas Zamulskis prašė galų gale įvardinti, kas laukia miesto viešosios pirties. Iš mero atsakymo galima suprasti, kad jos likimas jau nuspręstas. „Matome, kad lankytojų srautas į pirtį yra mažėjantis, todėl manau, kad birželio ar liepos mėnesį galėsim priimti sprendimą“, – paaiškino A. Klišonis.

Robertas Endrikas dar praėjusiame Tarybos posėdyje teiravosi apie Telšių gatvėje buvusį karjerą, kuris pamažu virsta šiukšlynu, tačiau atsakymo nesulaukė. Šįkart savo klausimą pakartojo raštu ir paprašė raštiško atsakymo.

Raštu kreipėsi ir Tomas Mašeckis, prašydamas paaiškinti, kada bus pradėtas įgyvendinti regioninės svarbos projektas, kurio rengėjai žadėjo Plungėje pastatyti modernią laiptų gamybos įmonę. Planai buvo gražūs, tačiau jau dveji metai nematyti jokio veiksmo.

Opozicijos narys teiravosi ir apie Stonaičių kaime, Tuopų gatvėje, esančią avarinės būklės perlaidą – kada bus pradėtas jos remontas. Atsakydamas administracijos direktorius Dalius Pečiulis nedaugiažodžiavo: „Nuvažiavom, įvertinom būklę, dabar renkam informaciją, kiek kainuotų remontas.“ Ne ką daugiau direktorius galėjo pasakyti ir apie Plungės mieste, Sukilėlių gatvėje, slenkančio šlaito remontą. Nuskambėjo tas pats „renkam informaciją“.

Rimas Dužinskas teiravosi apie Senamiesčio mokyklos rūsį, kuriame laikomos daržovės ir maisto produktai, skirti mokinių maitinimui. Pasirodo, jis jau metai laiko apsemtas, mokyklos vadovas kelis kartus kreipėsi į Savivaldybės vadovybę, bet pagalbos nesulaukė. Meras pasiūlė šią problemą spręsti pačiai mokyklai. Vadinasi, rūsio remontui teks „skolintis“ iš kitoms mokyklos reikmėms skirtų lėšų.

Savivaldybės vadovus labai nustebino Giedriaus Ramanausko klausimas apie naują sąvartyną Plungėje. Nors Savivaldybės pastatas vienas iš aukščiausių mieste, tačiau mero kabineto langai nukreipti ne į Lentpjūvės gatvę, kur auga pakuočių atliekų kalnai. Įvairūs skysčiai iš tų kalnų paviršinių nuotekų sistemomis teka į parko tvenkinius, bet valdžiai tas kol kas neužkliuvo. Lauksim, kokių veiksmų bus imtasi po Tarybos posėdžio.

Mero potvarkiai – asmeninio pobūdžio?!

Plungėje opi – ir socialinių būstų problema, tačiau apie tai imama diskutuoti tik tada, kai keičiasi tų būstų gyventojai ir paaiškėja, jog Savivaldybei ir vėl reikės investuoti nemažus pinigus į visiškai nugyventų patalpų remontą, nors ta pareiga priklauso patiems nuomininkams. Taip ir neaišku, kas turi kontroliuoti gyventojus, kad jie tinkamai vykdytų šią pareigą. Opozicija pasiūlė Turto skyriui ir „Plungės būsto“ atstovams susėsti prie stalo ir pagaliau susitarti.

Mažumos nariai jau antrą kartą paprašė mero pagaliau atsiųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią Savivaldybės administracijai paskirta bauda už netinkamai vykdytą viešąjį sporto komplekso statybos II etapo rangos darbų pirkimą. Keistai nuskambėjo mero atsakymas, kad buvo pamiršta atsiųsti šią nutartį.

Bet dar keistesnis atsakymas pateiktas į prašymą paviešinti ir mero potvarkius. Įstatymas numato, kad jie turi būti vieši, tačiau A. Klišonis, akivaizdu, turi kitą nuomonę. „Jūs jų nematysit, nes tai yra asmeniniai potvarkiai“, – paaiškino meras. Ar tai reiškia, kad biudžetinėje įstaigoje tvarkomasi lyg asmeninėje įmonėje ir nėra ko kišti nosies į mero potvarkius, kuriais jis deleguoja darbuotojus į pareigas, nustato atlyginimus, skiria priedus ir premijas? Prisiminę ankstesnius metus, nenustebtumėme sužinoję, kas skatinami dosniausiai, tačiau ši informacija slepiama po devyniomis spynomis. Kitų rajonų Savivaldybės visus mero potvarkius viešina savo interneto svetainėse, bet Plungėje iki to dar nepriaugome.

M. Kaunas paprašė pateikti vicemero Žydrūno Purauskio darbo laiko apskaitos dokumentus. Niekam ne paslaptis, kad mero dešinioji ranka sėdi ant dviejų kėdžių: eina vicemero pareigas ir vadovauja Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Alsėdžių filialui. Natūraliai kyla klausimas, kaip jam sekasi suderinti du tokius atsakingus darbus ir ar vieno metu netenka spręsti kito reikalų.

Vida Bondauskienė teiravosi, kokio tikslo vedinas administracijos direktorius Tarybos nariams parašė, kad jie nuo šiol tik per tarpininkus – Tarybos sekretorius – ir tik raštu gali bendrauti su administracijos darbuotojais. Tokia tvarka prieštarauja daugybei teisės aktų. Posėdžio metu D. Pečiulis ir A. Klišonis pripažino, jog toks sprendimas yra neteisėtas, tad lieka tikėtis, jog nebekils noras cenzūruoti informacijos.

Paklausus apie kaimiškųjų seniūnijų gatvių apšvietimo modernizavimo projektą paaiškėjo, kad administracijos direktorius ir darbuotojai, matyt, nespėjo suderinti bendros pozicijos. Iš pradžių teigta, kad projektas baigtas įgyvendinti, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad jis niekaip nepriduodamas agentūrai, vis kažką reikia taisyti. Ar kartais negresia prarasti projektui skirtas lėšas?!

Vienerių metų valdymo kaina

Prabėgo pirmieji naujai išrinktos valdžios metai ir akivaizdu, kad jie buvo labai nuostolingi. Pralaimėta byla dėl Varkalių Sodo gatvės remonto ir prarasti 609 tūkst. eurų. Pralaimėta byla ir dėl sporto komplekso II etapo rangos darbų viešųjų pirkimų, Savivaldybei skirta 74 tūkst. eurų bauda, pridėjus bylinėjimosi išlaidas bendras nuostolis – 90 tūkst. eurų. O kur dar sukurti nauji etatai savo bendrapartiečiams, kuriems per metus papildomai išleidžiama dar per 100 tūkst. eurų. Nesunku suskaičiuoti, kad vieneri Liberalų sąjūdžio ir koalicijos valdymo metai atnešė apie 800 tūkst. eurų nuostolį.

Ar tik ne norint nuslėpti šį faktą buvo nutarta spaudoje nebeviešinti Taryboje svarstomų ir priimamų sprendimų?! Matydami tokios praktikos ydingumą ir jau akivaizdžias pasekmes nutarėme, kad šią informaciją gyventojams spaudoje teiksime mes – opozicija. Laukite tolimesnių žinių.

Užs. Nr. 665