Naujausios
„Kas per žmonės, kad negaili net medžių“
„Kad jūs matytumėte, kokio gražumo medžiai mūsų kieme auga, visi dailūs ir sveiki, keletas iš jų – dekoratyviniai ąžuolai. Bet neilgai jie žaliuos. Įsigeidė kiti gyventojai ir pats namo bendrijos pirmininkas erdvesnės automobilių stovėjimo aikštelės, tad sulygins viską su žeme ir galėsime kvėpuoti tiesiai po langais išrikiuotų automobilių išmetamosiomis dujomis,“ – piktinosi plungiškė.
Pasak mūsų skaitytojos, kad didžioji dalis namo gyventojų – senjorai, kurie neturi automobilių arba juos laiko garažuose, tad nemato reikalo platinti aikštelę.
Moteris sakė niekaip nesuprantanti, kodėl į šią situaciją net miesto seniūnija žiūri pro pirštus ir lyg niekur nieko davė leidimą kirsti sveikus medžius. Esą su tokiu požiūriu netruksime sulaukti, kai miestuose išvis nebeliks nė vieno žalio kampelio, o vaikai, išbėgę į kiemą, žais ne ant žolyno, o ant betono grindinio.
Prieš dvejus metus, kada namo bendrijos pirmininkės pareigas dar ėjo Stasė Pakalniškienė, gyventojai rinko parašus dėl kiemo platinimo, bet dabar, anot plungiškės, šitie parašai nebegalioja, o naujų, jos žiniomis, niekas nerinko. Tad kyla klausimas, kaip galima savavališkai kažką planuoti, organizuoti ir po to kosminio dydžio pinigus rinkti.
Mūsų skaitytoja skundėsi, kad sudurti galą su galu gaunant tik pensiją yra nemenkas iššūkis, o susirinkimo metu išgirdusi, kad kiekvienam butui už leidimą medžiams kirsti paskaičiuota susimokėti po 400 eurų.
„Mudu su vyru gaunam nedideles pensijas, sukamės, kaip galime, o ką daryti kokiai vienišai moteriškei?! Ar jie visai proto nebeturi?! Kas darosi su tuo šiuolaikiniu jaunimu: jam niekas neberūpi, tik viską kirsti, pjauti, naikinti ir apsibarikaduoti teršiančiomis mašinomis“, – piktinosi ji.
Gali tik patarti, o ne drausti
Mūsų skaitytojos nuogąstavimus perdavėme Plungės rajono savivaldybės ekologei Robertai Jakumienei. Ji tvirtino, neva iki šiol neteko pastebėti masinių medžių kirtimų nei daugiabučių kiemuose, nei kitose miesto erdvėse.
„Tendencijos, kad būtų vis daugiau iškertama medžių daugiabučių kiemuose ar kitur, nepastebime, o apie masinius kirtimus išvis neteko girdėti, daugiausia fiksuojami pavieniai atvejai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad už želdynų kirtimą visada paskaičiuojama atkuriamosios vertės kompensacija, bet gyventojai dažniausiai vengia ją mokėti, todėl neretai atsisako savo ketinimų“, – kalbėjo R. Jakumienė.
Anot ekologės, didesni kirtimai pasitaiko tik įgyvendinant infrastruktūros projektus, rekonstruojant gatves, bet tokiu atveju visad užsakoma detali želdinių ekspertizė. Remiantis ekspertų išvadomis, vietoj neperspektyvių želdinių įveisiami nauji, o tuos medžius ir krūmus, kurių nebūtina šalinti, visada stengiamasi išsaugoti.
Ar neprivalo atsodinti iškirstų medžių ir privatūs asmenys? Pasak R. Jakumienės, želdinių būklę vertinanti komisija privačius asmenis ar įmones taip pat visada skatina išsaugoti medžius, o jei vis tik nutariama atsisveikinti su jais, rekomenduojama pasodinti naujų, bet labiau pritaikytų kiemams ar kitos paskirties sklypams.
Tačiau tai tėra rekomendacija, ne prievolė. Mat pasodintus želdinius reikia ir prižiūrėti, laistyti, formuoti, o Savivaldybės administracija, pasak ekologės, neturi resursų užtikrini priežiūrą ar nuolat kontroliuoti, kaip ji atliekama. O štai neleisti kirsti medžio teisinio pagrindo kaip ir nėra. Jei turi pinigų, savo valdomoje žemėje gali elgtis, kaip tinkamas.
Buvo įdomu sužinoti ir tai, kam panaudojamos lėšos, surinktos iš gyventojų, įmonių bei įstaigų, bendrijų kaip kertamų medžių atkuriamosios vertės kompensacija. Mat sumos – gana solidžios, minėto V. Mačernio gatvės 53-io daugiabučio namo gyventojų bendrijai už leidimą kirsti 14 medžių teks susimokėti net 4 480 eurų.
Ekologė R. Jakumienė teigė, kad šios lėšos atsiduria Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje ir išdalinamos bendruomenių aplinkosauginiams projektams įgyvendinti, taip pat naujiems medžiams sodinti.
Didžioji kliūtis – medžiai
„Žemaitis“ pakalbino ir Plungės miesto seniūnijos specialistę Sonatą Serapinienę. Jos teiravomės, kokia tvarka išduodami daugiabučių namų kiemuose augančių medžių kirtimo leidimai.
Anot specialistės, visų pirma seniūnijai pateikiamas gyventojų prašymas, tada atvažiuoja specialiai sudaryta komisija ir įvertina trukdančius medžius. Jeigu jų būklė puiki, apskaičiuojama gamtai ketinamos padaryti žalos atkuriamoji vertė, gyventojai gauna nurodymą sumokėti jos kompensaciją. Gavus mokėjimą išduodamas leidimas.
Tiesa, prieš kreipiantis į seniūniją leidimo gyventojams reikia surinkti bent 51-o procento to daugiabučio gyventojų parašų, patvirtinančių, kad jie neprieštarauja tokiems darbams.
Panašu, kad V. Mačernio gatvės 53-ojo daugiabučio namo bendrija dalį šių reikalavimų jau yra įvykdžiusi.
„Žemaičio“ kalbintas jos pirmininkas Julius Petrutis problemos šioje situacijoje sakė neįžvelgiantis jokios ir tikino nedarantis gyventojams spaudimo platinti aikštelę.
„Mūsų kiemas yra labai ankštas, dažną sykį savo automobilį tenka ir į svetimą kiemą nugrūsti. Kartais dėl laisvų vietų kyla net kaimynų konfliktų, ką jau kalbėti apie specialiųjų tarnybų įvažiavimą į kiemą nelaimės atveju – čia net greitoji neturi vietos įvažiuoti“, – tikino J. Petrutis.
Anot bendrijos pirmininko, didžioji dali namo gyventojų sutinka, kad būtų daromi kiemo rekonstrukcijos darbai, ir niekam dėl to galvos neskauda. Bet, vyriškio žodžiais, pasitaiko ir tokių, kurie tarsi pabunda iš miego ir, nežinodami esamos situacijos, ima kelti triukšmą.
J. Petrutis pridūrė, kad per prievartą nieko nesiūlo, jeigu gyventojams reikia pokyčių, jie tai išreiškia savo sutikimu, o apie tuos, kurie nesivargina net į susirinkimus ateiti, esą sunku kažką ir komentuoti. Be to, pirmininkas patikino, jog netiesa, kad už kertamus medžius kiekvienam butui teks pakloti po 400 eurų. Pasak jo, bendrija turi sutaupiusi nemažai lėšų, tad paskutiniame susirinkime nutarta aikštelės praplatinimo darbams nuo kiekvieno buto surinkti viso labo po 100 eurų.
Kokios galimybės išsaugoti medžius?
Konfliktinėse situacijose taip jau yra, kad kiekviena pusė turi savo tiesą ir nenori nė girdėti kitos. Belieka apgailestauti, kad vis dar nerandama būdų, kaip nestabdyti miestų plėtros, bet kartu leisti miestuose žaliuoti medžiams, kitiems želdiniams. Dažniausiai pasirenkamas lengviausias kelias – ne vietoje augantį medį paprasčiausiai nukirsti.
O kodėl nekalbame apie alternatyvas, pavyzdžiui, kad ir apie galimybę persodinti jau suaugusius medžius. Gal tai kainuotų net pigiau, nei sumokėti gamtai padarytos žalos kompensaciją?
Plungės rajono savivaldybė savo interneto svetainėje skelbia, kad per praėjusius metus rajone išduoti leidimai kirsti 84 medžius, mieste – net 90. Ne mažiau iškalbingi ir šių metų duomenys: rajone leista kirsti jau 54-is medžius, mieste – 44.
Duomenų apie tai, kiek medžių buvo pasodinta ar persodinta, nėra.