Vietos pabėgėliams Plungė ir Rietavas neskuba ieškoti

Ar­no STRU­MI­LOS („15min.“) nuo­trau­ka
Plungės ir Rie­ta­vo me­rai tei­gia nu­ro­dymų priim­ti pa­bėgėlius dar ne­su­laukę, ta­čiau to­kios ga­li­mybės neat­me­ta
Ša­ly­je dar neat­šau­kus ekst­re­ma­lios si­tua­ci­jos dėl ko­ro­na­vi­ru­so su­kel­tos pan­de­mi­jos, lie­pos pra­džio­je Vy­riau­sybė pa­skelbė ir ekst­re­ma­lią si­tua­ciją dėl ne­tikė­tai smar­kiai išau­gu­sios mig­ra­ci­jos per sieną su Bal­ta­ru­si­ja. Ne­teisė­tai sieną kir­tu­sių pa­bėgėlių iš Ar­timųjų Rytų ir Af­ri­kos ša­lių skai­čiui jau artė­jant prie dviejų tūkstan­čių, Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­ja prie­globs­čio jiems ėmė dai­ry­tis ne tik pa­sie­nio, bet ir ki­to­se sa­vi­val­dybė­se – me­rai ne­sle­pia jau su­lau­kian­tys klau­simų dėl laisvų pa­talpų. Ar tai reiš­kia, kad ne­tru­kus būstus pa­bėgėliams pri­valės par­ūpin­ti ir mūsiškės Plungės ra­jo­no bei Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės?



„Neat­lai­kys du­rys, lan­gai“

Nu­jaus­da­mi tokį ga­limą sce­na­rijų tiek plun­giš­kiai, tiek rie­ta­viš­kiai jau da­bar su ne­ri­mu se­ka nau­jie­nas bei tar­pu­sa­vy­je dis­ku­tuo­ja, ar rea­lu tam­saus gy­mio žmo­nes vieną dieną iš­vys­ti ir mūsų gatvė­se, par­duo­tuvė­se bei svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se.
Ra­gin­da­mas iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nes, ar norėtų, kad mig­ran­tai būtų ap­gy­ven­di­na­mi ir mūsų sa­vi­val­dybė­je, vie­nas plun­giš­kis net su­rengė ap­klausą in­ter­ne­te. Kaip ir ga­li­ma nu­ma­ny­ti, did­žio­ji da­lis da­ly­va­vu­siųjų ap­klau­so­je (460 da­ly­viai) nu­rodė to­kio no­ro ne­tu­rin­tys ir tik 30 pa­si­sakė už tai, kad pa­bėgėliai būtų sve­tin­gai priim­ti ir pas mus.
Vie­nas ki­tas ap­klau­sos da­ly­vis sa­vo nuo­monę pa­ko­men­ta­vo ir pla­čiau. „Nu dar gra­žiau. Savų žmo­nių neaprū­pi­na, sve­timų mums ne­rei­kia“, – rašė Ie­va. „Neuž­si­liks jie čia il­gam, greit pa­bėgs. Jų tiks­las – Vo­kie­ti­ja, o pas mus jiems nėra ką veikt“, – įsi­ti­ki­nu­si Vy­tautė.
„Bet jų iš­lai­ky­mas kai­nuos mūsų vals­ty­bei tik­rai ne­ma­žus pi­ni­gus. Da­bar val­dan­tie­ji švais­to juos ir taip į vi­sas pu­ses. Tvo­ros sta­ty­bai su Bal­ta­ru­si­ja – 41 mi­li­jo­nas. Lyg ji kažką pa­dės. Ne­le­ga­liai kir­tus sieną į Lie­tuvą gau­na ir gaus ne­mo­kamą ap­gy­ven­di­nimą ir mai­ti­nimą bei ki­to­kių pa­slaugų, mo­kymų, ku­rių kai­nos tik­rai bus di­delės. At­si­min­kim, kaip per ka­ran­ti­no ri­bo­ji­mus tarp sa­vi­val­dy­bių žmo­gus ga­vo baudą, kad iš Kau­no ra­jono į Kauną norė­jo pa­tek­ti“, – ko­men­ta­vo ir dis­ku­siją pra­dėjęs bei ap­klausą pa­skelbęs as­muo.
„Bus kaip Vo­kie­ti­jo­je, tie emig­ran­tai po ke­lis vaikš­to, grobs­to mer­gai­tes ir prie­var­tau­ja <...> Neat­lai­kys du­rys, lan­gai, dings daik­tai, ir kas bus kal­tas???“ – gąsdi­no An­gelė.


Ra­gi­na ne­pa­ni­kuo­ti

Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės me­ras An­tas Čer­nec­kis įsi­ti­kinęs, kad to­kie ko­men­ta­rai, kaip pa­sta­ra­sis, – sen­sa­cijų išt­roš­ku­sių as­menų svai­čio­ji­mai, ne­tu­rin­tys nie­ko bend­ro su tik­ro­ve.
Me­ras sakė pui­kiai ži­nan­tis Zar­be­ko – Rie­ta­vo mies­to par­tne­rio – si­tua­ciją. Esą šiam Vo­kie­ti­jos mies­tui jau anks­čiau te­ko priim­ti per pu­sant­ro šim­to pa­bėgėlių. Dau­giau nei pusė jų ten neuž­si­li­ko, pa­traukė laimės ieš­ko­ti ki­tur, o li­ku­sie­ji in­teg­ra­vo­si į vie­tos bend­ruo­menę, mo­ko­si kal­bos, su­si­ra­do dar­bus.
„Ži­no­ma, vi­sur vis­ko yra. Kaip ir lie­tu­viams iš­vy­kus gy­ven­ti ir dirb­ti į už­sienį, ret­kar­čiais ne pa­ts ge­riau­sias gar­sas apie juos ei­na. Ne­rei­kia norė­ti, kad at­vykė­lis per me­tus ar dve­jus vi­siš­kai in­teg­ruotų­si į bend­ruo­menę, taptų čia­bu­viu. Kar­tais ir de­šimt­me­čiai praei­na...“ – kalbė­jo A. Čer­nec­kis ir pri­minė ne­ra­mius ka­ro me­tus, kuo­met ieš­ko­da­mi prie­globs­čio iš Lie­tu­vos taip pat bėgo šim­tai mūsų tau­tie­čių.
„Toks pa­sau­lis yra – vie­nu me­tu į vieną pusę pa­ju­da ban­ga, ki­tu – į kitą. Iki šiol ga­na ramūs bu­vom, kad į Lie­tuvą nie­kas ne­va­žiuos. Ir štai su­laukėm to­kio iš­ban­dy­mo. Todėl da­bar, užuot sprendę sa­vo pro­ble­mas, ku­rių dėl pan­de­mi­jos ir taip ne­trūksta, dar tu­rim gal­vas lau­žy­ti ir dėl pa­bėgėlių. Bet ir tai praeis, ga­liau­siai pa­mir­šim, lyg nė ne­buvę. Svar­biau­sia ra­miai rea­guo­ti, ne­pul­ti rau­tis plaukų nuo gal­vos ir ma­žiau ėst vie­nas kitą. Ge­riau dau­giau dirbt, ma­žiau kalbėt“, – ra­miai sa­vo po­žiūrį į šalį iš­ti­ku­sią mig­rantų krizę dėstė Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės va­do­vas.
Jis pa­tvir­ti­no, kad Sa­vi­val­dybės jau tei­rau­ta­si, ar rei­ka­lui esant ši turėtų laisvų pa­talpų pa­bėgėliams priim­ti, ta­čiau esą to­kie klau­si­mai – la­biau ap­si­drau­di­mui, o kol kas lai­ko­ma­si po­zi­ci­jos mig­ran­tus kon­cent­ruo­ti ša­lia pa­sie­nio.
„Būtų per daug bran­gu juos kel­ti nuo ry­ti­nio pa­sie­nio į va­ka­rus, čia ap­gy­ven­dint, spręst svei­ka­tos prie­žiū­ros, sau­gu­mo klau­si­mus. Rei­kia turėt ome­ny, kad dalis tų žmonių ne­kal­ba nei ang­liš­kai, nei ru­siš­kai, tad vi­suos pro­ce­suos tu­ri da­ly­vau­ti jų kal­bas mo­kan­tys vertė­jai. O to­kių ša­ly­je yra vos vie­nas ki­tas.“
Vis dėlto, pa­sak A. Čer­nec­kio, rei­kia neat­mes­ti ga­li­mybės, kad kri­zei gilė­jant pa­gal­bos ga­li būti pra­šo­ma ir kitų sa­vi­val­dy­bių – ne tik pa­sie­nio. „To­kiu at­ve­ju reikės priim­ti, nie­ko ne­pa­da­ry­si. Bet ir tai ne­būtų tra­ge­di­ja“, – įsi­ti­kinęs me­ras.


„Sten­giamės pa­da­ry­ti viską, kad ši­to ne­pri­reiktų“

Dėl pa­bėgėlių si­tua­ci­jos ne vie­na­me pa­si­ta­ri­me su Vy­riau­sybės, Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos bei Sei­mo at­sto­vais jau te­ko da­ly­vau­ti ir Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­rui Aud­riui Kli­šo­niui.
Pak­laus­tas, ar to­kie pa­si­ta­ri­mai ro­do, kad dalį ne­le­ga­lių imig­rantų ga­li tek­ti priim­ti ir Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, A. Kli­šo­nis kalbė­jo: „Sten­giamės pa­da­ry­ti viską, kad ši­to ne­pri­reiktų.“
Pa­sak jo, vi­lia­ma­si, jog sprend­žiant šį klau­simą bus at­si­žvelg­ta ir į pa­čių sa­vi­val­dy­bių po­zi­ciją. „Mes no­ro juos priim­ti vi­siš­kai ne­tu­ri­me. Aiš­ku, iš­lie­ka at­vi­ras klau­si­mas, kiek tai bus pri­va­lo­ma. Tą pa­ro­dys ar­ti­miau­si Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos ir Vy­riau­sybės spren­di­mai.“
Pa­sak A. Kli­šo­nio, bent jau kol kas Vy­riau­sybės po­zi­ci­ja yra pa­da­ry­ti viską, kad kuo ma­žiau pa­bėgėlių kirstų ša­lies sieną, o tuos, ku­rie vis dėlto jau įžengė į mūsų ša­lies te­ri­to­riją ir atei­ty dar įžengs, kon­cent­ruo­ti pa­sie­nio sa­vi­val­dybė­se.
„Kai iš­mu­ša langą, rei­kia tą langą tai­syt, o ne duk­nas pirkt, kad šil­tai iš­mie­got“, – šmaikš­čiai si­tua­ciją api­būdi­no A. Kli­šo­nis. Ir pri­dūrė lau­kian­tis į neei­linę se­siją be­si­ren­kan­čio Sei­mo spren­dimų dėl pa­bėgėlių krizės – jie ir at­skleis, ku­ria link­me bus ju­da­ma to­liau.


Pa­teikė pen­kis siū­ly­mus

Praė­ju­sią sa­vaitę Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja (LSA) Vy­riau­sy­bei pa­teikė pen­kis siū­ly­mus, kaip būtų ga­li­ma efek­ty­viau val­dy­ti mig­rantų krizę.
„Kaip ir val­dant pan­de­mi­jos su­keltą krizę, taip ir da­bar sa­vi­val­dybės yra pa­si­ren­gu­sios pa­dėti vals­tybės ins­ti­tu­ci­joms ir kuo galė­da­mos pri­si­dėti val­dant už­sie­nie­čių ant­plūdį“, – teigė LSA pre­zi­den­tas Min­dau­gas Sin­ke­vi­čius.
Jo pa­si­ra­šy­ta­me krei­pi­me­si į Vy­riau­sybę dėsto­ma, esą sa­vi­val­dybės pa­lai­ko prin­cipą lo­ka­li­zuo­ti mig­rantų gy­ve­namąją vietą spe­cia­liai tam įreng­to­je inf­rast­ruktū­ro­je ir ra­gi­na kuo grei­čiau su­kur­ti tą inf­rast­ruktūrą.
Atk­rei­pia­mas dėme­sys, kad gy­ven­to­jai jau da­bar ne­ri­mau­ja dėl sa­vo sau­gu­mo, todėl reikia spręsti, kas už­tik­rins sau­gumą – Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jai pa­vald­žios ins­ti­tu­ci­jos ar sa­vi­val­dy­bių sam­do­mos ap­sau­gos įmonės.
Krei­pi­me­si ke­lia­mas ir pa­bėgėlių ap­gy­ven­di­ni­mo iš­laidų kom­pen­sa­vi­mo klau­si­mas. „Sa­vi­val­dybės, ku­rių te­ri­to­ri­jo­je šiuo me­tu ap­gy­ven­din­ti mig­ran­tai, ak­cen­tuo­ja, kad joms jau da­bar kas dieną ten­ka da­ry­ti spren­di­mus dėl įvai­rių šiems as­me­nims rei­ka­lingų prie­mo­nių – as­mens hi­gie­nos ir šva­ros (pa­vyzd­žiui, dušų, dra­bu­žių skal­bi­mo įren­gi­nių), me­di­ci­nos bei kitų reik­menų. Sie­kiant už­tik­rin­ti mig­ran­tams pa­ten­ki­na­mas gy­ve­ni­mo sąly­gas ir pla­nuo­jant šiuos pir­ki­mus, sa­vi­val­dybėms svar­bu ži­no­ti, ko­kios lėšos bus kom­pen­suo­ja­mos, nes sa­va­ran­kiškųjų sa­vi­val­dy­bių lėšų da­lis la­bai ri­bo­ta ir jų tu­ri pa­kak­ti teik­ti viešą­sias pa­slau­gas ša­lies gy­ven­to­jams.“


Sus­ku­bo keis­ti įsta­ty­mus

Ant­ra­dienį į neei­linę se­siją su­si­rinkęs Sei­mas pri­tarė įsta­tymų pa­tai­soms, ku­rio­mis griež­ti­na­mos ne­teisė­tai sieną kir­tu­sių mig­rantų bu­vi­mo Lie­tu­vo­je sąly­gos. Vie­nas pa­grin­di­nių pa­kei­timų, ku­riam dar tu­ri pri­tar­ti ir Pre­zi­den­tas, – pus­me­čiui ap­ri­bo­tos pa­bėgėlių ga­li­mybės judė­ti po šalį, nors bu­vo siū­lymų šį ter­miną nu­sta­ty­ti dar il­gesnį, pa­vyzd­žiui, iki 8-ių mėne­sių.
Ket­vir­ta­die­nio duo­me­ni­mis, iš vi­so šie­met pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja Lie­tu­vos pa­reigū­nai su­laikė 1 795 mig­ran­tus, o tai yra net 20 kartų dau­giau nei per­nai. Did­žio­ji da­lis jų at­vy­ko iš Ira­ko, kiek ma­žiau iš Kon­go, Ka­merū­no, Gvinė­jos ir Ira­no.
Ne­teisė­ti mig­ran­tai jau anks­čiau bu­vo ap­gy­ven­din­ti Aly­taus mies­to ir ra­jo­no, Ig­na­li­nos, Varė­nos bei Laz­dijų ra­jonų sa­vi­val­dy­bių su­teik­to­se pa­tal­po­se. Su­lai­kytųjų ap­gy­ven­di­ni­mas vyks­ta ir Už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­jos cent­re Pab­radė­je, Pa­sie­nie­čių mo­kyk­lo­je Me­di­nin­kuo­se bei Vals­tybės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos (VSAT) už­kar­do­se Drus­ki­nin­kuo­se ir ki­tur, o ne­ly­di­mi ne­pil­na­me­čiai per­ke­lia­mi į Pabėgė­lių pri­ėmi­mo centrą Ruk­lo­je.
Pa­sie­nie­čiai tei­gia, kad di­delė da­lis su­lai­kytųjų sie­kia per Lie­tuvą pa­tek­ti į Va­karų Eu­ro­pos vals­ty­bes. Po­li­ti­kai mig­rantų ant­plūdį va­di­na Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo hib­ri­di­ne ata­ka. Ir pa­ti Bal­ta­ru­si­ja tei­gia mig­rantų ne­bes­tab­dan­ti dėl jai tai­komų Eu­ro­pos Sąjun­gos san­kcijų.