
Naujausios
„Sutartys su žemės savininkais dėl žemės nuomos pasirašinėjamos Savivaldybės patalpose, ir man tai labai nepatinka. Žmonės galvoja, kad jie pasirašo su Savivaldybe suderintus dokumentus, nors mes net nežinome, kas juose rašoma“, – per paskutinįjį Tarybos posėdį sakė M. Kaunas.
Jis pasakojo domėjęsis visa šia situacija ir išsiaiškinęs, kad 2017 m. gruodį įmonės „Libau Consult“ atstovas kreipėsi į Savivaldybę su prašymu leisti įregistruoti kuriamą įmonę „Plungės vėjo energija“ Plungėje. Jam buvo leista tą padaryti miesto seniūnijos adresu. Tuo pačiu per vieną iš Tarybos komitetų posėdžių trumpai pristatyta, kad ši įmonė netoli Kantaučių ketina statyti kelias vėjo jėgaines.
2018 m. liepą Taryba be diskusijų pritarė Plungės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimui, kas atvėrė duris vėjo jėgainių statybai rajone.
Kaip ir minėta, iš pradžių buvo kalbama apie vieną vėjo jėgainių parką. Po to atsigirdo, jog šie milžinai bus statomi dviejose teritorijose, esančiose Žlibinų seniūnijoje. O šiuo metu jau įvardinamos 4-ios tokios vietos: prie Kantaučių, Keturakių, Šiemulių ir Didvyčių.
Iš viso dabar kalbama apie 47-ias jėgaines. Kiekviena jų bus 5-ių megavatų galios ir 155 metrų aukščio. „Buvau susitikęs su „Plungės vėjo energijos“ atstovu. Išgirdau, kad įmonė jau turi pasirašiusi 95-is procentus jai reikalingų žemės nuomos sutarčių su gyventojais. Savivaldybė iš to naudos turės tik tiek, kiek surinks iš šių gyventojų jų pajamų, o iš statytojo – nekilnojamojo turto mokesčių. Galbūt dar bus kažkokie tos įmonės nutiesti keliai šių jėgainių link ir tų kelių priežiūra“, – kalbėjo M. Kaunas.
Išgirdę tokias direktoriaus spėliones, Tarybos nariai pageidavo sausį susitikti su įmonės atstovais ir apie jos planus išgirsti iš pirmų lūpų. „Čia kalbama apie milžiniškas investicijas. Jei rajono bendruomenei įmanoma iš to gauti kažkokios naudos, kodėl gi tuo nepasinaudojus?“ – retoriškai klausė Tarybos narys Adomas Zamulskis.
Jam antrino Robertas Endrikas. Pasak politiko, šis projektas – didelis ir svarbus rajonui. „Didžiausią naudą gaus sklypų savininkai. O visi kiti aplinkiniai? Jiems gyvenimas, pastačius jėgaines, nepagerės. Be to, kris jų nekilnojamojo turto vertė. Reikia, kad į susitikimą su jėgainių statytojais būtų pakviesti ir vietos bendruomenių atstovai. Turime įsitikinti, ar tas vokietis mus bent kiek laiko Europos Sąjungos nariais“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, tokių jėgainių statytojai toje pačioje Vokietijoje už žemės nuomą moka nepalyginamai daugiau, nei siūloma mūsų krašto žmonėms. Neramina ir tai, kad nieko nekalbama apie jėgainių utilizavimą pasibaigus jų eksploatacijos laikui.
„Neturim būti „bananų“ šalis, kurioje neatskleidžiant visos informacijos daromi dideli darbai, turėsiantys įtakos kelioms kartoms po mūsų“, – įsitikinęs R. Endrikas.
Dvejonių dėl žemės savininkams siūlomų pasirašyti žemės nuomos sutarčių anksčiau yra išsakiusi ir Tarybos narė Daina Martišienė. „Žmonės pasirašo tas sutartis 30-čiai metų. Teko vieną tokią matyti. Joje žemės savininko prievolės išdėstomos 6-iais punktais. Statytojo prievolės – tik 2-iem“, – stebėjosi moteris.
Tad politikai nutarė visu šituo reikalu pasidomėti rimčiau – M. Kaunas jiems pažadėjo sausį surengti susitikimą su „Plungės vėjo energija“. Tik ar nebus susigriebta per vėlai? Reikėjo brangintis ir jėgainių statytojus kartu su bendruomenių atstovais prie vieno stalo sodinti tada, kai dar tik pradėta kalbėti apie vokiečių planus mūsų rajone. O dabar, kai bene visos reikalingos žemės sklypų nuomos sutartys jau – investuotojo kišenėje, vėloka skėsčioti rankomis ir rodyti susirūpinimą.