Naujausios
Čia nugrėbei, čia vėl prikrito
„Nuvažiuoju į kapines Kretingoje – švaru, gražu. Medžiai išpjauti. O pas mus – visa liepų alėja. Sakykit, ką norit, bet kas per daug, tas nėra sveika. Net gaila tos kapinių prižiūrėtojos – jos darbas be pabaigos“, – paskambinusi į „Žemaičio“ redakciją kalbėjo moteris.
Ji žurnalistams pasakojo, kad tai nėra kažkokia jos išgalvota problema. Antai prieš kelias dienas gal 20 kapus prižiūrinčių žmonių, suėjusių į būrį, sutarė, jog kažką daryti dėl to reikia. Ne ta sveikata kasdien grėbliais mojuoti. O kadangi nebuvo išgirsti valdžios, nutarė eiti viešumo keliu.
Kad J. Kurmienė nė kiek nepersūdo, įsitikinome tą pačią dieną sulaukę dar vieno skambučio. Bronislovu prisistatęs vyras taip pat pasakojo kasdien su lapais kovojąs tose pačiose Jovaišiškės kaime esančiose kapinėse.
„Nors du tris kartus per dieną grėbk – vis pilna ir pilna... Negi niekas negali tų medžių išpjauti. Jų net negeni“, – guodėsi vyriškis.
Konteineris žalienoms – per aukštas
Be to, kad kapus tvarkančius žmones galuoja medžių lapų grėbimas, šiose kapinėse yra ir daugiau problemų. J. Kurmienė tikino, jog naujai atvežtas konteineris žalienoms yra toks aukštas, kad ne kiekvieno ūgiui ir jėgoms ten įmesti žolių ar kitų žalienų.
Moters pasakojimu, toks aukštabriaunis konteineris pritaikytas nebent aukštaūgiams smarkiems vyrams, bet tiesa tokia, kad kapelius dažniausiai prižiūri vyresnio amžiaus moterys.
„Aš ir draugė nedidelio ūgio, tai mes nepasiekiam, nepakeliam tiek aukštai. Mesim tiesiog ant žemės“, – piktinosi J. Kurmienė.
Nuvažiavę į Jovaišiškės kapines išvydome nugeltusių liepų alėją – bus gal dvidešimt medžių. Pasivaikščioti tokia, akis paganyti – malonu, tik visai kas kita, kai diena po dienos tenka šį „grožį“ kuopti.
Kapinėse sutikta jų prižiūrėtoja Svaja Mitkienė neslėpė, kad problemų dėl lapų yra, mat kone kasdien tenka išklausyti žmonių nusiskundimų. Medžius esą reikėtų šalinti ne vien dėl jų metamų lapų, bet ir dėl to, kad šaknys iškilnoja antkapius.
S. Mitkienė sakė nesuvokianti, kodėl reikėjo panaikinti alėjos įkalnėje buvusį žalienų konteinerį. Jis stovėjęs būtent toje vietoje, kur daugiausiai lapų susikaupdavo. Žmonėms būdavo patogu į jį žalienas mesti. Tačiau jau geras mėnuo jo nebėra, o tvarkančiųjų kapus įpročiai nesikeičia – jie žalienas ir toliau palieka buvusio konteinerio vietoje. Meta ir į kitų atliekų konteinerius, kurių čia taip pat netrukus nebeliks. Nes tempti iki pakalnėje pastatyto naujo konteinerio ne vienam per sunku ir per toli.
Kapinių prižiūrėtoja sutiko ir su tuo, jog naujasis konteineris žalienoms yra per aukštas – esą ir pačiai, kai reikia čia lapus išversti, tenka paprakaituoti. Yra mačiusi, kaip kai kurie, norėdami iškratyti žalienas, kariasi net ant konteinerio briaunos.
Lapai – ne priežastis išpjauti medžius
Jovaišiškės kaime esančiomis kapinėmis rūpinasi Plungės miesto seniūnija, tad seniūnės Dangirutės Jurkuvienės pasiteiravome, ar jai tokie žmonių nusiskundimai yra žinomi ir kaip bandoma padėti.
Seniūnė sakė, jog ir pati buvo nuvažiavusi į kapines pasižiūrėti tų medžių. Seniūnija net prašė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos leidimo medžius pašalinti, bet ji, apsilankiusi vietoje, tokio leidimo nedavė.
„O mes be leidimo pjauti negalim“, – konstatavo seniūnė.
Be to, D. Jurkuvienė pabrėžė, kad ji, kaip pilietė, o ne seniūnijos vadovė, nepasisako už medžių kirtimą. Esą taip jau gamtos sutvarkyta, kad medžiai kaskart rudenį meta lapus, ir negali dėl to pykti.
„Jei visi taip mąstysim, medžių neliks. O jie juk mūsų plaučiai, – kalbėjo seniūnė. – Aš pati niekada nesiskundžiu dėl medžių metamų lapų.“
Nauju konteineriu nesidžiaugia
Kiek kitos nuomonės ji buvo apie minėto konteinerio aukštį – esą jis tikrai aukštokas. D. Jurkuvienė pasakojo mačiusi, kad vienas kapinių prižiūrėtojas prie jo yra pasidaręs laiptukus (tokie konteineriai stovi ne tik Jovaišiškės kaimo kapinėse – aut.). Bet jeigu koks žmogus lipdamas susižeistų, gali būti problemų.
Tačiau dėl konteinerių vietos ir aukščio sprendžia ne seniūnija, todėl nieko daugiau pasakyti negalinti. Žalienų konteinerį iš buvusios vietos taip pat pašalinusi ne seniūnija, bet Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC).
„Nepatogumų gal yra, bet mes visada norim įvažiuoti į patį kapinių vidų, šiukšles mesti irgi čia pat, kelios pėdos – ir metu“, – seniūnė turėjo priekaištų ir patiems gyventojams.
Pažeidimų nenustatė
Plungės rajono savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė dėl medžių šalinimo Jovaišiškės kaimo kapinėse turėjo tvirtą nuomonę – liepos yra sveikos, todėl jas reikia išsaugoti.
Ekologė prisiminė, kad ir patys gyventojai, ir seniūnija buvo kreipęsi į Savivaldybę, prašydama liepas nupjaut, nes šios esą ir ir paminklų pamatus gadina, ir pačius paminklus. Tačiau Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, apsilankiusi vietoje, nenustatė, kad liepos kam nors darytų žalą. Nepastebėjo ir įtrūkimų paminkluose ar jų pamatuose.
„Dėl to, kad krenta lapai, medžių nešalinam. Kitaip mieste neliktų nė vieno želdinio, nė vieno medžio. Komisija turi teikti pirmenybę medžių išsaugojimui“, – aiškino ekologė.
Be to, pagal dabar galiojančią tvarką, kai norima nukirsti sveiką medį, būtina atlyginti gamtai padarytą žalą – sumokėti pagal želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Vienos vidutinės liepos vertė būtų 180–200 eurų.
Ir mokėti turi tas, kam tas medis trukdo. Šiuo atveju žalą gamtai turėtų padengti leidimo medžius pjauti prašę gyventojai.
Tačiau netgi sutikus įvykdyti šią sąlygą, pasak ekologės, vargiai būtų duotas leidimas pjauti gyventojus piktinančias liepas Jovaišiškės kaimo kapinėse. Mat tokie leidimai labiau išduodami pavieniams medžiams, o čia – visa alėja...
„Prie kiekvieno kapo konteinerio nepastatysim“
R. Jakumienė nesutiko su gyventojų nuomone, kad panaikinus patogioje vietoje buvusį žalienų konteinerį žmonėms nešti atliekas prie naujai atvežto pasidarė per toli.
„Kapinės yra nedidelės, o jose – trys atliekų aikštelės. Tad tie keli metrai iš vienos vietos į kitą nėra didelis atstumas, – savo nuomonę pagrindė ekologė. – Kai vieta pasikeičia, gyventojams visada iš pradžių būna šokas. Tas pats buvo ir tuomet, kai prie daugiabučių namų konteinerių vietas pakeitėme. Bet paskui žmonės pripranta.“
O naujas konteineris žalienoms esą pastatytas ten, kur yra galimybė privažiuoti jį aptarnaujančiam transportui. Be to, buvę būtina žalienų konteinerį bei kitus, pusiau požeminius, skirtus kitokioms atliekoms, statyti vienus šalia kitų. Kad atliekų išmesti atėję gyventojai be vargo galėtų atskirti žalienos nuo plastiko ir panašiai.
Tereikia apeiti iš kitos pusės
Tačiau dėl to, kad 10-ies kubinių metrų konteineris žalienoms yra aukštokas, R. Jakumienė nesiginčijo. Bet, anot, ekologės, ropštis ant jo tikrai nereikia.
„Šonai ir priekis yra vienodo aukščio, tačiau konteinerio galas žamesnis, gal 1–1,2 metro. Tad kas gali pasiekti iš priekio, meta čia, kas negali, apeina ir meta iš žemesnės pusės. Tokie konteineriai eksploatuojami jau ilgesnį laiką ir žmonės kažkaip juos prikrauna pilnus. Ir pildosi jie gana tolygiai, vadinasi, sugebama įmesti ne tik iš žemesnės pusės“, – aiškino ekologė.
Reikia pasakyti, kad pirmąsyk nuvažiavę į Jovaišiškės kaimo kapines tos žemesnės konteinerio pusės nė nepastebėjom. Neužsiminė apie ją ir kapinių prižiūrėtoja. Savo akimis matėme, kaip gyventojai stiebiasi link konteinerio viršaus, norėdami išmesti žalienas per aukštesnįjį galą.
Problemos neliktų, jei ant konteinerio būtų iškaba, raginanti apeiti jį iš kitos pusės. Mat pačio konteinerio apsukti, pasirodo, negalima, nes šiukliavežis privažiuoti turi būtent iš priekio.
O dėl medžių, matyt, komisija nenusileis. Tad kapvietes prižiūrintiems žmonėms ir toliau teks ginkluotis grėbliais bei šarvuotis kantrybe. Ir tempti sugrėbtus lapus teks priprasti toliau, nes valdžiai nė viena iš šių problemų neatrodo rimtos.
