Naujausios
Zombių medžiotojas prieš vidinius zombius
Kovą su zombiais paskelbusi grupė „Antis“ jubiliejinių koncertų metu vykdys grandiozines „išzombinimo“ apeigas. Susitikime su šiauliečiais grupės lyderis, architektas, visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas pateikė beveik mokslinę zombių analizę: kaip atpažinti besmegenius zombius ir su jais kovoti. Atsakė į amžiną klausimą „Kokia gyvenimo prasmė?“
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Zombiai ėda smegenis
Prieš 30 metų A. Kaušpėdas su grupe „Antis“ dainavo: „Gyvenk kiek galima švariau/ Pikti kenkėjai budi tundroj/ Paklausyk, paklausyk – ar girdi?/ Zombiai atrieda atidunda!“. Prieš penkmetį į „zombizmo“ teoriją A. Kaušpėdas pažvelgė įdėmiau: išskyrė pagrindines jų rūšis, išduodančius požymius, įvardijo, kaip su jais reikėtų kovoti.
„Zombiai puola Lietuvą! – įvardijo grėsmę. – Zombis yra šių laikų herojus! Būti zombiu šiais laikais niekam negėda“.
A. Kaušpėdo teigimu, zombis yra dirbtinai prisikėlęs negyvėlis. Žmogus yra vertikali būtybė, stiebiasi į dvasinę šviesą, ieško savo šaknų. Zombis atvirkščiai – jį galima sulyginti su išsiliejusiu tanklaiviu: plona, paviršutiniška plėvelė, bet labai matoma. Jis veda į mirtį.
Zombis žmoguje gali būti tik iš dalies, todėl iššūkis jį atpažinti. A. Kaušpėdas papunkčiui vardija išduodančius požymius. Kruvini zombiai ėda žmogaus smegenis, jie neturi savęs: save prarado arba taip ir nesurado, todėl nuolat save turi kažkuo užpildyti, pavyzdžiui, pagyromis.
Zombiai yra buki, neturi sąmonės, humoro jausmo. Jie ypač dievina politikus populistus, yra įkalinti savo zombiškoje programoje, labai pikti ir žiauriai susireikšminę. Zombiai neturi empatijos, gailesčio, kilnumo – veikia jėgos, baimės ir prievartos būdais. Svarbu tai, jog zombiai negali mylėti ir nekenčia kitokių, nei jie patys. Dėl visko kaltina kitus. Tolerancija jiems yra keiksmažodis.
Laisvė – atominė energija
„Norėčiau koncentruotis ties zombiais gyvenančiais mūsų galvose“, – sakė A. Kaušpėdas.
Jis išsamiai apžvelgė pagrindines zombių rūšis: istoriniai zombiai (fašistai, komunistai, nacionalistai, rasistai, homofobai, antisemitai ir pan.), zombiai žmogžudžiai (žudikai medžiotojai, prievartautojai, savižudžiai, girtuokliai, narkomanai), zombiai funkcionieriai (akli ir kurti vidaus taisyklių puoselėtojai, normų prižiūrėtojai ir vykdytojai, biurokratai), „shopping“ zombiai (pirkimo ir vartojimo manijos apsėsti zombiai, besirūpinantys tik savo išore, nekilnojamuoju turtu bei visuomeninę padėtį atspindinčiais „žaislais"), Užgavėnių zombiai (kaukėti zombiai, persirengėliai, sukčiai, veidmainiai, apgavikai, kartais populistai, melagiai, propagandistai ir juodieji žurnalistai).
Pasak A. Kaušpėdo, zombiai yra vyraujančios kultūros subproduktas. „Gyvename gėdos ir kaltės kultūrų sandūroje – Rytams būdingo kolektyvizmo ir prisitaikymo bei Vakarų pasaulyje klestinčio perdėto individualizmo, egoizmo“, – dėstė muzikantas. Taip esant laisvėms, bet ne sąžinei susiformuoja ego zombiai.
Laisvė yra didžiausias Vakarų kultūros iššūkis, atominė, branduolinė energija, kuria reikia labai atsargiai naudotis.
„Lietuvių tapatybė – būti riteriu“, – pabrėžė A. Kaušpėdas rodydamas istorinį Vytį. Anot jo, tai kilnus, didžiadvasiškas šviesos karys, užkoduotas praeityje. „Gyva asmenybė, laisva tauta, stipri Lietuvos valstybė ir tada zombiai ima trauktis“, – priešnuodį įvardijo „Anties“ lyderis.
Jo nuomone, šiandien Lietuvai labiausiai trūksta bendruomenės ir sąmoningumo: „Kultūra, kūryba, menu mes galime nugalėti bet ką. Mums reikia kultūrinės revoliucijos, kuri pasireiškia per sąmoningumą – išsivadavimą nuo zombiškų programų. Reikia naujo požiūrio į save, kitus, Lietuvą ir pasaulį“.
„Kokia gyvenimo prasmė?“ – retoriškai pasiteiravo susirinkusiųjų. Būti gyvam, tai yra – nebūti zombiu. „Taigi, ant žirgo, bičiuliai!“ – paragino.
Baisiausias zombis veda myriop
– Koncertų metu išsidažote veidą – pats pavirstate zombiu. Ar reikia tapti zombiu, kad galėtumėte su jais kovoti?
– Reikia nebijoti išdrįsti parodyti savo zombį pirmiausia sau. Neapgaudinėti savęs. Dažnai vertiname kitus, sakome: „Va, tas zombis“, o savęs nelaikome aptarinėjimo objektu. Kadangi turime labai daug laisvės, pirmiausia ją turime naudoti savo tobulėjimui. Jei drįsti pasakyti – turiu trūkumų, bet noriu jų atsikratyti, vadinasi, kažkur esi ir zombis.
– Suklasifikavote daug zombių rūšių. Kurie yra patys pavojingiausi?
– Pats pavojingiausias zombis, kuris mus veda myriop. Tas, kuris tiesiogiai mus naikina. Kiti zombiai, kurie turi tam tikras charakterio savybes, gali palaipsniui ištirpti, bet zombiai, kurie mus verčia žudytis, prarasti savo sąmonę prisigeriant, naudojant narkotikus yra patys baisiausi. Šitų zombių aš labiausiai bijau.
– Sakoma, kad sovietmečio vaiduoklis daro didelę įtaką šių dienų Lietuvos visuomenei. Ar sovietmečio zombis visuomet kalčiausias?
– Paveldėjome labai daug sovietinio zombiškumo, tas neišgaravo. Tačiau daug zombiškumo gavome ir iš Vakarų. Matau, kiek dabar kultūroje daug paviršutiniškumo – niekas neturi laiko gilintis, viskas daroma greitai ir bet kaip.
Žiurkių arba zombių lenktynės, kurios mums yra primestos, nieko gero neduoda. Na ir kas? Visų pinigų neuždirbsi. Vieną dieną turi pagalvoti – kas tu esi? Ką tau duoda tas bėgimas? Kam tu gyveni?
Sumaterialėjimas, siekimas pasirodyti, išpuošti fasadą plunksnomis, įvairiais atributais taip pat atėję iš Vakarų. Turime susimąstyti, ar verta savo gyvenimą tam paaukoti.
Atversti galima ne visus
– Jūsų kūryboje, zombių teorijoje yra labai daug metaforų. Ar visiškai zombizmo paveiktos smegenys gali jas suprasti?
– Kuo žmogus sąmoningesnis, išmintingesnis, tuo greičiau atpažįsta zombius aplinkoje ir savyje. Tai didelė problema, jei žmogus per daug nukentėjęs nuo zombizmo, tai priima kaip duotybę, patį save. Zombis yra tai, kas esu.
Totalitariniai režimai, sovietmetis manipuliavo baimės įrankiais. Dabar negalime visuomenės gyvenimo grįsti baime. Priešingai – turime vadovautis supratimu ir pagarba. Jei žmogus nenori keistis, turime priimti jį tokį, koks yra. Pagailėkime jo, nors jis ir zombis.
Užteks to, kad dalis žmonių yra pabudę, laiko savyje gyvybės kibirkštį ir neleidžia jos užgesinti. Jie bus sąmoningi, tobulės. Šviesos kariais taps ne tam, kad kitus smerktų ir pasidarytų už visus pranašesnis elitas, bet tam, kad mumyse atsirastų harmonija, taika. Jie vienytų visus, turėtų savyje pakankamai meilės suprasti, užjausti žmogų, kuris jau negali pasitaisyti. Deja, zombis taip ir baigs savo dienas.
– Šiauliuose lankėtės architektų forume. Turite du polius, kurių viename turite būti solidus architektas, kitame – maištininkas, rokeris, menininkas. Nebaisu, kad kažkas iš to pasijuoks, priklijuos juokdario etiketę?
– Taip jau buvo. Visi, su kuriais dirbu, jau apsiprato. Architektūroje šie metai kaip niekad sėkmingi, mano studijoje dirba 15 architektų, 5 konstruktoriai, kitais metais Vilniuje darome labai didelius objektus. Tiems klientams, su kuriais dirbu, mano antra pusė nemaišo.
Ką kalba žmonės, kas kam atrodo, yra ne mano, o jų problema. Niekad neskaitau anoniminių internetinių komentarų prie straipsnių. Nežiūriu televizijos laidų, kuriose tenka dalyvauti. Žinau ką joje pasakiau, bet žiūrėti ir gėrėtis savimi kaip atrodau per „teliką“ neįdomu.
– Viename interviu esate sakęs, kad „Antis“ nepasikeitė, pasikeitė tik aplinka, kurioje ji gyvena. Ar šiais laikais „Antis“ gali išgyventi?
– „Antis“ savo turiniu yra nesibaigianti kalba, kova už laisvę. Anksčiau mes kalbėjome apie išorinę laisvę, išėjimą iš sovietinės okupacijos gniaužtų, dabar kovojame už vidinę laisvę – kaip tapti žmogumi visa savo esybe.
Aš nieko per daug nesureikšminu. Visiems sakau – gyvenimas yra dovana, net su savo nelaimėmis ir praradimais, skaudžiomis tragedijomis. Jis mus visą laiką veda ir augina. Todėl ir „Antis“, pakliuvusi į naujas sąlygas, vis vien randa apie ką kalbėti, nes yra gyva.
Pernai parašėme labai man patinkantį albumą „Baisiai džiugu!“, už kurį laimėjome M.A.M.A. apdovanojimą metų roko ir alternatyvos nominacijoje, pati grupė buvo apdovanota už nuopelnus lietuviškai muzikai. Tuo mes labai didžiuojamės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ZOMBIAI: „Gyva asmenybė, laisva tauta, stipri Lietuvos valstybė, ir tada zombiai ima trauktis“, – priešnuodį nuo zombizmo įvardijo grupės „Antis“ lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas.
SLĖPYNĖS: Šiaulių universitete paskaitą apie zombių pavojus dėstęs „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas įsitikinęs, jog galvose gyvenantys zombiai – patys pavojingiausi ir sunkiausiai atpažįstami.
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
KONCERTAS: Zombiškai išsidažęs veidą Algirdas Kaušpėdas ir grupės „Antis“ nariai grandoziniuose jubiliejiniuose koncertuose vykdys „išzombinimo“ apeigas. Pirmasis kovos žingsnis – pripažinti, kad savyje turi šiek tiek zombiškumo.