
Naujausios
Prievolė skaičiuoti kasmet
Aplinkos ministerija medžiotojams yra priskyrusi prievolę – kasmet, vieną kartą per medžioklės sezoną, gruodžio–kovo mėnesiais pagal pėdsakus sniege atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad tai labai svarbus darbas, nes kitos metodikos nustatyti laukinių gyvūnų populiacijoms nėra.
Esant ištisinei ir reikalavimus atitinkančiai sniego dangai, konkretų apskaitos laiką gali pasirinkti pats vykdytojas – medžiotojų būrelis. Svarbu tik, kad pasirinktas maršrutas būtų įveikiamas ir duomenys surenkami per vieną dieną. Jei susiklosto tokios aplinkybės, kad apskaitos užbaigti per vieną dieną nepavyksta, kitą dieną ji kartojama iš naujo. Apskaita turi būti atliekama einant pėsčiomis arba šliuožiant slidėmis, draudžiama tą daryti naudojant kokią transporto priemonę.
Taip jau gamta surėdyta, kad sumažėjus vienos rūšies gyvūnų, atsiradusią tuštumą tuoj užpildo kiti. O šios apskaitos tikslas – kuo tiksliau nustatyti kanopinių (išskyrus stirnas ir danielius) bei didžiųjų plėšrūnų paplitimą ir jų santykinę gausą. Smulkesni žvėrys neskaičiuojami, nes tai padaryti per sunku arba beveik neįmanoma.
O duomenis apie vilkus, lūšis ir ruduosius lokius medžiotojai įpareigoti rinkti visus metus ir pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
Jei apskaita neefektyvi – sumažėja limitai
Praėję 2020-ieji buvo išskirtiniai, nes rekordiškai šilta ir besniegė žiema neleido atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege. Vilkų apskaita pastoviuose maršrutuose pernai taip pat nevyko, tad medžioklės limitas priklausė nuo medžiotojų ir kitų piliečių aktyvumo pildant didžiųjų Lietuvos plėšrūnų stebėjimo anketas ir vilkų skaičiuotojams pateikiant svarius įrodymus (nuotraukas, filmuotą medžiagą) apie pilkių buvimą vienoje ar kitoje vietoje.
Na, o ši žiema buvo palanki, jau sausio viduryje žemė pasidengė gan gausiu sniegu, tad apskaitą atlikti nebuvo sunku. Nors medžiotojų būrelių renkami duomenys nėra labai tikslūs, bet nuo to, kaip sąžiningai medžiotojai atlieka apskaitą, priklauso kitų metų leidžiamų sumedžioti gyvūnų limitai. Jei apskaita atliekama neefektyviai, pavyzdžiui, nenurodoma vilkų pėdsakų, sumažėja jų sumedžiojimo limitas, o tuomet kenčia ūkininkai ir kaimo gyventojai.
Ankstesniais metais apskaitai atlikti buvo pasitelkiami gamtą mylintys savanoriai. Siekta raginti juos domėtis Lietuvoje gyvenančiais plėšriaisiais žvėrimis, jų gausa, apsaugos klausimais, o kartu tikėtasi skaidresnės apskaitos. Bet ši praktika nepasiteisino – savanoriai sunkiai orientuodavosi medžioklės plotuose, lengvai pasiklysdavo, todėl jų pagalbos atsisakyta. Dabar apskaita – vien tik medžiotojų prerogatyva.
Judėjimo suvaržymai nesutrukdė
Kaip žvėrių apskaitą sekėsi atlikti mūsų rajono medžiotojams, „Žemaičiui“ papasakojo Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Saulius Vengalis. Pasak jo, apskaita jau atlikta, o jei koks būrelis to nepadarė sausio–vasario mėnesiais, kai sniego buvo sočiai, tai žvėris skaičiuoti kovą buvo praktiškai nebeįmanoma. O įvertinus tai, kad klimatas šiltėja ir tikra žiema pas mus užsuka vis rečiau, naivu būtų tikėtis dar sulaukti gausesnio sniego šį pavasarį.
„Kad šią prievolę rajono medžiotojai įvykdė, drąsiai teigti negaliu – šimtu procentu nesu tuo įsitikinęs. Informacija, kada ir koks būrelis vykdo apskaitą, manęs nepasiekia, ji nukeliauja tiesiai į Aplinkos apsaugos departamentą. Bet tikiuosi, kad klubai savo pareigą atliko. Kitu atveju tai jau būtų medžioklės taisyklių pažeidimas“, – sakė pirmininkas ir pridūrė kone kasdien raginęs medžiotojus nepamiršti atlikti šios prievolės.
Iš didmiesčiuose gyvenančių medžiotojų sausio mėnesį pasipylė skundai, kad dėl judėjimo ribojimų jie negali vykdyti žvėrių apskaitos, kadangi gyvena kitoje savivaldybėje. Pasak S. Vengalio, Plungės rajono tai nepalietė – jis tokių nusiskundimų nesulaukė.
„Apskaitai atlikti tikrai nereikia 20–30 žmonių. Klube, kuriame aš medžioju, yra 24 medžiotojai, o apskaitą šiemet atliko keturiese. Vietiniai gerai pažįsta medžioklės plotus, o ir judėti savo savivaldybėje jie galėjo laisvai, be jokių apribojimų.“
Rezultatų teks palaukti
Pasirodo, kad sužinoti, ar mūsų miškuose žvėrių pagausėjo, ar sumažėjo, kol kas dar neįmanoma. Apskaitos rezultatai paaiškės vėliau, kai duomenys bus apdoroti. Bet, anot pirmininko, jau dabar aišku, kad elninių gyvūnų rajonas turi daugiau. Tuo nesunku buvo įsitikinti stebint populiacijas ar fiksuojant vaizdo kameromis.
„Mūsų rajone daugiau yra ir vilkų. Tai yra nenuginčijamas faktas. Kiek su vyrais teko kalbėtis, pagal pėdsakus sniege matyti, kad jie jau eina gaujomis. Vilkus vilioja pas mus besisukiojantis afrikinis kiaulių maras, nes kritę šernai jiems – lengvas grobis. O stirną ar elnią pagauti vilkui nėra taip paprasta“, – kalbėjo S. Vengalis.
Sumedžiota mažiau, nei leista
Prie stambiųjų gyvūnų pagausėjimo prisidės ir tai, kad paskelbus karantiną buvo uždraustos kolektyvinės medžioklės. Tad nuo gruodžio 12 d.
tokios medžioklės rajone nebevyko. Ne paslaptis, kad medžioklėse su varovais tiek šernų, tiek elninių gyvūnų sumedžiojama ženkliai daugiau. Kiti medžioklės būdai – tykojimas ir laukimas bokšteliuose – nėra tokie efektyvūs.
Įvestas judėjimo ribojimas tarp savivaldybių taip pat prisidės prie didesnės žvėrių gausos. Pats S. Vengalis sakė gyvenantis Plungėje, o jo medžioklės plotai yra Rietavo savivaldybėje. Yra medžiotojų, kurie gyvena Klaipėdoje, o medžioja Plungės rajone. Dėl to nustatyti medžioklės limitai toli gražu nėra įvykdyti.
Kiek tikslesnį vaizdą bus galima susidaryti iš sumedžiotų gyvūnų sąrašų – juos medžiotojų būreliai privalo pateikti iki balandžio 15 d. Šie sąrašai iš dalies atspindi populiacijos skaičių. Jeigu gyvūnų mažėja – jų sumedžiojama mažiau, jeigu daugėja – daugiau. Aišku, kinta ir pačių medžiotojų požiūris į gyvūnus – kai kurie juos domina mažiau, todėl jų ir sumedžioja mažiau.
Rasta pažeidimų
Kol medžiotojai skaičiavo savo „turtą“, gyvenantį jų medžioklės plotuose, Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai tikrino, ar nepažeidžiamos medžioklės taisyklės. Patikrinimų būta ir pas mus. Deja, bet aptikta ir pažeidimų.
Vasario 19 d. Šiaulių gyvosios gamtos inspekcija užsuko į Rietavo savivaldybę patikrinti, kaip „Daugėdų“ būreliui sekasi savo medžiojamuose plotuose atlikti apskaitą pagal pėdsakus sniege ir ar laikomasi nustatytos tvarkos. Nors medžiotojai buvo pateikę informaciją, jog tądien vykdys apskaitą, bet nei vienoje, nei kitoje vietoje pareigūnai medžiotojų nerado, nebuvo ir jų pėdsakų.
Paskambinę būrelio vadovui inspektoriai išsiaiškino, kad jis buvo darbe, nors oficialiai buvo deklaravęs, jog turi vykdyti apskaitą ir yra už ją atsakingas. Pareigūnai konstatavo faktą, kad niekas apskaitos nedarė ir būrelis pažeidė medžioklės taisykles. Reide dalyvavęs Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris linkęs manyti, kad jei tikroji situacija nebūtų išaiškėjusi, „Daugėdų“ būrelis matomai būtų pateikęs neteisingus duomenis.
Šio būrelio valdose pareigūnai nustatė ir daugiau pažeidimų – aptiktas bokštelis, o netoli jo – neteisėta laukinių gyvūnų viliojimo šėrykla. Pašarai išpilti tiesiai ant žemės ir vizualiai buvo matyti, kad jų daugiau nei šimtas kilogramų, o tai yra griežtai draudžiama.
„Daugėdų“ būrelis apskaitą buvo priverstas atlikti kitą dieną ir taip, kaip reikalauja įstatymas. Aišku, už tai užsitraukė aplinkosaugininkų nemalonę. S. Vengalio nuomone, toks atsainus požiūris į nustatytus reikalavimus nedaro garbės nei pačiam būreliui, nei visai medžiotojų bendruomenei.
Kaip bebūtų, galima pasidžiaugti, kad nors ši žiema ir buvo žvarbi bei snieginga, „baltasis badas“ į Plungės rajoną neužsuko. S. Vengalis sakė apie nugaišusius gyvūnus negirdėjęs, tad žiema įveikta be didesnių sunkumų.