
Naujausios
Nenaudojamų ir apleistų pastatų ir patalpų vadinamajame kareivinių rajone tikrai netrūksta. Kalbėta, kad ši teritorija esą atsigaus tik tada, kai jos nuo likusios miesto dalies nebeskirs dažnai uždaryta geležinkelio pervaža. Esą tuomet ir verslininkai matys perspektyvą investuoti, pakils tame rajone esančio nekilnojamojo turto vertė.
Kadangi tunelio po geležinkeliu statybos jau eina link pabaigos (sakoma, kad gruodį juo jau galėsime važinėti), panašu, kad ir verslininkai pradeda sukti galvas, kaip nekilnojamąjį turtą susitvarkyti. Vienas iš jų – V. Jonika. Kaip minėta, jis pateikė prašymą leisti rekonstruoti patalpas, esančias Dariaus ir Girėno g. 50. O Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas leidimas reikalingas todėl, nes verslininko patalpos yra tame pačiame pastate kaip ir Savivaldybei priklausantis Plungės krizių centras.
Šį klausimą komitetui pristatęs Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys sakė, kad patalpos bus ne tik rekonstruojamos, bet ir keisis jų naudojimo paskirtis. Pirmame aukšte dalis jų bus prekybinės, o šalia bus įrengtas butas. Antrame (mansardiniame) aukšte bus bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos – 9 kambariai. Apie tai, kas juose įsikurs, per posėdį nekalbėta.
Verslininkas V. Jonika politikams priminė, kad tuomet, kai Savivaldybė tvarkė Krizių centro patalpas, jis pagalių į ratus nekaišiojo – pasirašė geranoriškai, tad dabar to paties tikisi iš Savivaldybės.
„Iki šiol tos patalpos buvo apleistos, tad mokėdavau didesnį nekilnojamojo turto mokestį ir nuolat buvau raginamas tvarkytis. Todėl dabar kaip ir negalite man neleisti to daryti. O netvarkiau dėl to, kad vis turėjau vilčių, jog Savivaldybė tomis patalpomis susidomės – Krizių centro plėtrai. Juolab kad su tos įstaigos direktoriumi Gintaru Armaliu apie tai ne kartą buvom kalbėję“, – aiškino verslininkas.
Komitetas V. Jonikos sumanymui rekonstruoti patalpas neprieštaravo. Teigiamai į tai pažvelgė ir Savivaldybės taryba.