
Naujausios
Staneliškiai norėjo senelių namų, stalgėniškiai – sporto salės
Stalgėnų mokykloje vaikų balsai ir į pamokas kviečiantis skambutis nebeaidi nuo 2020 metų vasaros. Tiesa, tais metais dar buvo suformuota viena jungtinė antrokų ir ketvirtokų klasė, tačiau ji buvo perkelta į šalimais esantį kaimo bendruomenės įkurtą Vaikų dienos centrą, o šį rugsėjį nebeliko ir tos klasės – visi stalgėniškiai moksleiviai vežami mokytis į Plungę.
Panašiai susiklostė ir Stanelių mokyklos likimas. Pernai čia dar veikusi ir darželio patalpose prisiglaudusi vienintelė jungtinė klasė šią vasarą buvo panaikinta. Bendruomenė kurį laiką dar puoselėjo viltį, jog ištuštėjusi mokykla galėtų būti pertvarkyta į senelių namus, kalbėjo apie tai su Žemaičių Kalvarijos dvasininkais, tačiau šiems atsisakius to imtis, galiausiai sutiko, jog Savivaldybė pastatą parduotų.
Taigi žinia iš Stanelių, kad vietos bendruomenė atsisako bet kokių pretenzijų į buvusią mokyklą, atskriejo gana anksti. O štai stalgėniškiai iki paskutinės akimirkos puoselėjo viltį ir rašė Savivaldybei raštus, prašydami bendruomenės poreikiams palikti mokyklos sporto salę. Iš pradžių lyg žadėjusi atsižvelgti į bendruomenės norą, galiausiai Savivaldybė apsisprendė ieškoti pirkėjo visam mokyklos pastatui kartu su sporto sale.
Bendruomenė nežino, ko nori?
Spalio pabaigoje balsuojant dėl abiejų mokyklų pastatų pardavimo Taryboje didelių diskusijų nebekilo, bet gal tik dėl to, kad politikai išsisakė prieš tai vykusiame jungtiniame Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdyje. Ir, reikia pasakyti, nuomonėms išsiskyrus, diskusijos būta gana aštrios. Valdančiųjų ir opozicijos ietys susikryžiavo dėl Stalgėnų mokyklos pastato.
Išgirdęs, kad jį vėl siūloma įtraukti į privatizuojamo Savivaldybės turto sąrašą, liberalas Algirdas Pečiulis priminė, jog šitą jau buvo ruošiamasi padaryti prieš metus. Tąsyk po ilgos diskusijos Taryba priėmė sprendimą, kad privatizuojant Stalgėnų mokyklą bus atsižvelgta į bendruomenės poreikius, mat stalgėniškiai buvo išreiškę norą perimti savo žinion mokyklos sporto salę.
A. Pečiulis stebėjosi, kad Savivaldybės administracija nevykdo šio Tarybos sprendimo ir vėl teikia siūlymą privatizuoti visą mokyklą. Jis priminė, kad per tuos metus gautas ne vienas bendruomenės raštas su prašymais palikti jai salę, tačiau kažkodėl nuspręsta į tai numoti ranka.
Tokiais bendruomenės norais suabejojo komitetui pirmininkavęs konservatorius Adomas Zamulskis. Jis kalbėjo, kad Savivaldybė yra gavusi ir kitokį raštą, kuriame prašoma pritaikyti sportui iš pašto nupirktas patalpas, esančias Stalgėnų kultūros namų ir seniūnijos pastate.
„Man pačiam teko susitikti su bendruomene. Atrodo, pasidžiaugė, kad įrengsim tas patalpas, bet kažkodėl praėjus tam tikram laikui kardinaliai pakeitė nuomonę“, – stebėjosi jis.
Akys didelės, bet pilvas mažas
Už tai, kad nebeverta trypčioti vietoje, bet reikia pagaliau apsispręsti dėl mokyklos pardavimo, pasisakė ir „valstietis“ Marijus Kaktys. Jis pateikė Gintališkės pavyzdį, kur, atsižvelgus į kaimo bendruomenės norą, Savivaldybė paliko jai kultūros namų pastatą. „Bet nuo to sprendimo dar nebuvom nė sykio susirinkę jame. Kaip sakoma – akys didelės, bet pilvas mažas. Ir čia tas pats – kad ir būtų noras palikti bendruomenei (sporto salę – aut.), bet realiai, kiek ji pasinaudos ja?“ – retoriškai klausė jis.
„Tai dėl ko mes durninom tą bendruomenę, siūlėm daryti apklausas, rinktis, kvietėm raštus rašyt, kreiptis į Savivaldybę, jeigu nusispjovėm į tą jų kreipimąsi ir tiek“, – garsiai stebėjosi A. Pečiulis.
Jis kvietė pasisakyti pačią Stalgėnų bendruomenės pirmininkę Jurgita Latakienę, taip pat dalyvaujančią nuotoliniame posėdyje, tačiau posėdžiui pirmininkavęs A. Zamulskis šiai minčiai nepritarė – tarstelėjo negalintis suteikti žodžio, jei dalyvis pats jo nesiprašo. Ir pridūrė turintis gyvenimiškos patirties, kad žmonės vieną sako, o kitą galvoja.
„Žmonės iki šiol tiki“
Galiausiai žodžio pati paprašiusi J. Latakienė papasakojo, kad bendruomenė net keturis kartus rinkosi pasitarti dėl mokyklos sporto salės likimo.
„Aš nekalbu apie bendruomenės valdybą, kur 5 žmonės, o apie visuotinius narių susirinkimus, kai susirenka 60 žmonių ir visi sako, kad nori šitos salės. Taip, žmonės supranta, kad jos būklė yra prasta ir kad reikės investicijų, bet kitos tokios erdvės sportuoti, žaisti krepšinį ar futbolą žiemos metu Stalgėnuose nėra.“
Pirmininkė pasisakė ir dėl Savivaldybės siūlymo pritaikyti sportui buvusias pašto patalpas: „Ką mes galime ten įrengti, kai tėra 50 kvadratų plius žemos lubos. Toj erdvėj gali būti tik treniruokliai ir sustojusios 5-ios moteriškės kojas pakilnos.“
Moteris pabrėžė, kad stalgėniškiai iki šiol tiki, jog sporto salė nebus parduota kartu su mokykla. „Žinoma, jūsų politinio spendimo mes neboikotuosim“, – pabaigoje pridūrė ji, suprasdama, jog įsibėgėjusio traukinio nesustabdys – tiek su mokykla, tiek su sale, nori to ar ne, teks atsisveikinti.
Pasiūlė naują viltį mainais į senąją
Matydami, kad nepavyks šio klausimo išspręsti greitai ir neskausmingai, valdantieji galiausiai griebėsi kitos taktikos. „Vieningos Plungės“ atstovas Liudas Skierus mestelėjo Stalgėnų bendruomenei naują viltį – pasiūlė apsispręsti, kokio dydžio sporto salės ji norėtų, ir Savivaldybė esą suprojektuos bei pastatys naują, galbūt kaip priestatą prie Vaikų dienos centro. Tai, politiko teigimu, bus daug pigiau, nei remontuoti seną.
„Paims, suprojektuos, pastatys... Katras iš čia esančių tikit, kad taip ir atsitiks Stalgėnuos? Nežinau, iš kokios fantazijos šalies tokie pamąstymai“, – taip ekspromtu gimusią ir pirmą kartą pagarsintą idėją įvertino A. Pečiulis. Bendruomenės pirmininkė taip pat sakė pirmą kartą girdinti apie naujos salės statybas, tačiau A. Zamulskis ragino neskubėti džiūgauti. „Nei krepšinio arenos, nei plaukimo baseino šiame kaime nebus, bet pritaikyti buvusias pašto patalpas sportui – tikrai realu. O ateity būtų galima pasvarstyti ir apie rimtesnę sporto bazę. Tik klausimas, kiek Stalgėnuose yra sportuojančių...“ – jis siūlė neįsisvajoti.
„Imkim ir įsipareigokim dėl naujo priestato“, – neatidėlioti ateičiai šio reikalo ragino vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė. „Būtų gražus ir ambicingas projektėlis padarytas. Ir pavyzdys, kaip nereikia atstatinėti senų pastatų“, – toliau savo laikėsi ir L. Skierus, tačiau tiek vienas, tiek kitas A. Zamulskio buvo paraginti neskubėti su tokiais įsipareigojimais, bet leisti Savivaldybės administracijai pačiai suplanuoti savo darbus ir išlaidas.
Galiausiai atėjus laikui balsuoti, ar dėti ant prekystalio tiek Stalgėnų, tiek Stanelių mokyklas, vienintelis A. Pečiulio balsas buvo PRIEŠ. „Netikiu tom sektom pasakom“, – pridūrė jis.
O štai L. Skieraus sakė ne tik balsuojantis UŽ, bet net ir pažadantis pasistengti, jog ta graži pasaka taptų realybe. Maža to, jau net ir žinantis, kur 2023 metais bus galima gauti pinigų naujai sporto salei.
Taigi abiejų senųjų mokyklų likimai jau nuspręsti – joms bus ieškoma naujų šeimininkų. O stalgėniškiai dar gi mainais į senąją viltį gavo naują. Belieka sulaukti bent šios išsipildymo.