
Naujausios
Svarbiausia – bendravimas
Vyriausybei ir Vilniaus savivaldybei „palaiminus“, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje buvo atnaujintas kontaktinis pradinukų ugdymas. Patikrinus moksleivių bei pedagogų šeimas dėl koronaviruso kaupinių tyrimo metodu, mažieji sostinės gyventojai mokykloje – jau dvi savaites. Pirmąją savaitę į šią mokyklą atėjo 626 pradinukai, antrąją – dar 39 vaikai.
Dabar patikrinimas atliekamas kiekvieną savaitę. Penktadienio duomenimis, progimnazijoje nebuvo nustatyta COVID-19 atvejų.
Tad minėtos įstaigos mokinių grįžimas prie kontaktinio ugdymo bent jau kol kas vadinamas sėkmingu. Tačiau, kaip sakė progimnazijos vadovas
R. Remeika, pasiruošimas saugiam pradinukų grįžimui į mokyklą nebuvo lengvas. Juolab kad ši mokykla – pirmoji švietimo įstaiga šalyje, pasiryžusi tokiam bandomajam projektui.
Kalbėdamas apie pasirengimą jam, direktorius akcentavo, jog šiame procese itin svarbų vaidmenį atlieka komunikacija.
Būtina palaikyti glaudų ryšį su mokinių tėveliais. Neturi nuošalyje likti ir pedagogai, įstaigų vadovai. „Paleidus saugaus grįžimo į mokyklą projektą, vadovų negalima palikti vienų, juos reikia konsultuoti. Būtinas nuolatinis bendravimas ir su tėvais“, – pabrėžė R. Remeika.
Tyrimas – neskausmingas
Pasak progimnazijos direktoriaus, pradinukams rengiantis grįžti į klases, bene didžiausią nerimą tėveliams kėlė privalomas testavimas dėl COVID-19: ar vaikams neskaudės, ar tyrimas saugus? Dėl to mokykla sumontavo trumpą vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip atliekamas tyrimas.
Ši procedūra esą visiškai neskausminga. Jos net negalima pavadinti nemalonia, nes pagaliukas įkišamas tik į vaiko nosies landos pradžią. Esą net pats vaikas tai galėtų be jokio vargo atlikti.
Tad testavimas kaupinių tyrimo metodu (koks pasirinktas tikrinant moksleivius) nėra toks pats, kaip PGR tyrimas, kuomet mėginys imamas iš nosiaryklės. Pirmuoju atveju – tik iš šnervių. Tada kelių tiriamųjų (paprastai iki penkių) ėminiai sudedami į vieną mėgintuvėlį. Jei bendras mėginys parodytų, kad užkratas yra, būtų tiriamas jau kiekvienas žmogus atskirai, tik jau PGR metodu.
Taigi, prieš vaikams ruošiantis grįžti į mokyklą kaupinių metodu mobiliajame punkte ištiriama visa šeima. Vėliau kas savaitę šiuo būdu testuojami tik mokiniai ir pedagogai, ir jau pačioje mokykloje.
Teigiama, kad šis kaupinių tyrimo metodas yra patikimas ir efektyvus, ypač tiriant dideles grupes.
Kad nereikėtų išradinėti dviračio
R. Remeika minėjo, kad ruošiantis grįžti prie kontaktinio ugdymo tėvams kilo ir daugiau klausimų, dėl to įstaiga parengė atsakymus į dažniausiai pasitaikančius. Taip pat buvo sukurtos skaidrės apie saugų grįžimą į mokyklą, akcentuojant, kad labai svarbu ir tai, kaip elgiamasi už mokyklos ribų. Tiesiog stengtasi pateikti kuo daugiau informacijos, kad visiems šis procesas būtų kuo aiškesnis ir keliantis kaip įmanoma mažiau streso.
Svarbu pasirengti ir prašymo grįžti į mokyklą bei sutikimą medicininiam tyrimui formas. R. Remeika pažadėjo jų turima informacija pasidalinti su Plunge, kad ruošiantis kontaktiniam ugdymui nereikėtų iš naujo išradinėti dviračio.
Jis Plungės savivaldybei rekomendavo saugaus grįžimo į mokyklą projektą pirmiausia išbandyti mažesnėje mokykloje, kur susitarti su bendruomene paprasčiau, o ir pats procesas būtų lengviau kontroliuojamas.
Apie tai, kaip Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijai sekėsi pasirengti kontaktinėms pamokoms bei kaip vyksta mokinių ir pedagogų šeimų testavimas, susitikime kalbėjo ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė. Pasak jos, viskas labai sudėtinga atrodo tik iš pradžių. Esą sunkiausia susirinkti visus duomenis, juos susisteminti ir panašiai. Todėl labai svarbu susikurti sistemą.
Vieni sutinka, kiti ne
Susitikime dalyvavo ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė Rasa Pakalniškienė bei Plungės Senamiesčio mokyklai vadovaujantis Paulius Zakalskis – būtent šios mūsų rajono įstaigos, pritarus Vyriausybei, ketina pirmosios atverti duris pradinukams. Planuojama, kad į Žemaičių Kalvarijos gimnaziją iš pradžių grįžtų viena klasė, o į Plungės Senamiesčio mokyklą – keturios ar penkios.
Tiek vienos, tiek kitos mokyklos vadovai sakė apie galimybę pabandyti grįžti prie įprasto ugdymo jau truputį kalbėjęsi tiek su mokytojais, tiek su moksleivių tėvais. Pastarieji ne visi sutinka grįžti prie kontaktinio mokymo. Vadovai svarstė, kad tikriausiai dėl to, jog visiems dar trūksta aiškumo, kaip viskas vyktų.
Direktoriai teiravosi, ko imamasi, jei grįžti į klases sutinka ne visi mokiniai. Paaiškinta, kad jokios prievartos nėra. Į mokyklą grįžta tik ta klasė, kurios daugiau nei 50 procentų tėvų išreiškia tokį pageidavimą. Jei norinčiųjų procentas – mažesnis, tokia klasė toliau mokosi iš namų.
Akcentuota, kad nuotoliniu būdu mokslą toliau tęs ir tie, kurie nesutiko dalyvauti saugaus grįžimo į mokyklą projekte, nors likusią klasės dalį bus nuspręsta grąžinti į mokyklą.
Kalbėta ir apie galimybę vėliau prisijungti prie jau į mokyklas sugrįžusių mokinių. Tokiu atveju tėvai turės pateikti prašymą leisti vaiką į mokyklą ir užregistruoti visą šeimą ištirti dėl koronaviruso. Nustačius, kad šeimoje užsikrėtusiųjų nėra, vaikas grįš prie kontaktinio mokymo.
Susitikimo su Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos vadovu R. Remeika metu buvo atsakyta į visus tiek vietos valdžios, tiek mokyklų atstovų klausimus. Lieka laukti atsakymo iš centrinės valdžios, ar Plungei bus leista atverti Žemaičiui Kalvarijos M. Valančiaus gimnazijos ir Senamiesčio mokyklos duris pradinukams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina šalies savivaldybes iki antradienio darbo dienos pabaigos pranešti, kas norėtų jungtis prie saugaus sugrįžimo į mokyklas modelio. Manoma, kad šią informaciją trečiadienį posėdyje svarstys Vyriausybė.