
Naujausios
Pradžia nebuvo lengva
Kaip yra minėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, galimybė vaikus leisti į mokyklas labiausiai aktuali šeimoms, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas sąlygas ugdytis namuose.
Sprendimus, kurie vaikai mokysis mokyklose ar kitose Savivaldybės paskirtose įstaigose, priima mokyklų vaiko gerovės komisijos. Tiesa, nereikėtų manyti, jog į mokyklas sugrįžę moksleiviai žinių semiasi tiesiogiai bendraudami su mokytojais – jie ir toliau mokosi nuotoliniu būdu, tik jiems mokyklose užtikrinamos ne tik mokymosi sąlygos, bet ir jų priežiūra bei maitinimas, jei tėvai to pageidauja. Tiesa, ne visose įstaigose.
„Žemaičio“ kalbinti Plungės ir Rietavo savivaldybių Švietimo, kultūros ir sporto skyrių vedėjai neslėpė, jog pirmoji savaitė ir pedagogams, ir sugrįžusiems mokiniams buvo labai nelengva. Bet šiuo metu situacija gerokai pasikeitusi. Su sunkumų mokantis nuotoliniu būdu patiriančiais vaikais dirbantys pedagogai noriai dalijasi patirtimi, vieni kitiems nevengia patarti, pagelbėti.
Bendromis pastangomis esą visada randamas tinkamiausias sprendimas, kad kiekvienas vaikas gautų reikiamą pagalbą.
Priėmė ir vaikų dienos centrai
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, kalbėdamas apie situaciją Plungės savivaldybėje, sakė, jog šiai dienai mokyklų vaiko gerovės komisijos yra priėmusios sprendimus dėl 106-ių mokinių. 103 prižiūrimi mokyklose, likusiems trims vaikams teikiama tik kontaktinė švietimo pagalba (psichologo, socialinio arba specialiojo pedagogo konsultacijos).
Ugdymas į mokyklas grįžusiems vaikams, kaip buvo minėta, organizuojamas nuotoliniu būdu – mokytojai pamokas veda iš namų. Tuo tarpu paskirti asmenys mokiniams padeda prisijungti prie nuotolinių pamokų ir jose dalyvauti.
Yra mokyklų, kurios bendradarbiauja su vaikų dienos centrais. Kad būtų mažesnė mokinių koncentracija mokyklų pastatuose, dalis vaikų priimami dienos centruose.
„Džiugu, jog mūsų savivaldybėje atsirado ir savanorių, norinčių padėti mokiniams pamokų metu. Praėjusios savaitės žiniomis, visoje Lietuvoje savanorių turėjome tik mes“, – pasidžiaugė G. Rimeikis.
O kas paskatino vaikus grįžti į švietimo įstaigas? Vedėjo teigimu, mokinius į mokyklas sugrąžino įvairios priežastys. Dalis jų nesijungdavo į pamokas, kiti turėjo problemų su technika, tretiems paprasčiausiai sunkiau sekdavosi mokytis nuotoliniu būdu.
„Mokyklos gana atsakingai pažiūrėjo į šiuos faktorius ir suteikė pagalbą tiems vaikams, kuriems jos labiausiai reikia“, – kalbėjo vedėjas. Tiesa, trijose savivaldybės švietimo įstaigose neatsirado vaikų, turinčių poreikį grįžti į mokyklą. Tai Platelių ir Plungės „Saulės“ gimnazijos bei „Babrungo“ progimnazija.
Trūksta pajėgų
Daugiausiai grįžusiųjų į mokyklas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, yra Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinėje mokykloje ir Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje.
Minėtai pradinei mokyklai vadovaujanti Vida Turskytė „Žemaičiui“ sakė, kad įstaigą šiuo metu lanko 26 vaikai, kuriems namuose mokytis nuotoliniu būdu buvo per sudėtinga. Tiesa, nemaža dalis tų vaikučių – su specialiaisiais poreikiais, o tokiems, kaip žinia, reikalingas ypatingas dėmesys ir atskiri padėjėjai.
Kaip sakė į mokyklą grįžusius vaikus prižiūrėti padedanti įstaigos raštvedė, norinčiųjų mokytis mokykloje skaičius kasdien vis auga. Tad įstaiga, kurioje šiuo metu dirba 6-ios prižiūrėtojos (tarp jų – ir savanorė studentė) jau dabar stinga padėjėjų. Mat dėl specialiųjų poreikių turinčių pradinukų gausos vaikų iš skirtingų klasių negalima sujungti, jie išskaidomi po skirtingas mokyklos erdves.
Mokykla teigia, jog labai lauktų norinčių pagelbėti savanorių, kurie padėtų vaikams mokantis rašyti, skaičiuoti ar paprasčiausiai susitelkti pamokai. Esą pajėgų trūkumas šiuo metu – pagrindinė bėda.
Grįžo vos kelios dešimtys vaikų
Rietavo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė sakė, kad jų savivaldybėje poreikis grįžti į mokyklas – mažesnis nei Plungės. Bet skaičiai esą keičiasi kone kiekvieną dieną.
Paskutiniais duomenis, daugiausia – dvidešimt – sunkumų mokantis nuotoliniu būdu patiriančių mokinių buvo Lauryno Ivinskio gimnazijoje. Tverų gimnazijoje tokių – dešimčia mažiau. O Žadvainių pagrindinėje mokykloje – 11.
Pastarosios direktorius Sigitas Kažukauskas „Žemaičiui“ sakė, jog dauguma grįžusiųjų – dešimtokai, kurių šiemet laukia egzaminai. Ir pagrindinė priežastis, dėl kurios mokiniai grįžo į jo vadovaujamą įstaigą, yra namų darbai. Esą vaikai mokydamiesi iš namų labai piktnaudžiaudavo jų nedarydami. O tėvai nepasistengdavo užtikrinti, kad to nebūtų.
Su prisijungimu į pamokas, anot vadovo, bėdų Žadvainių pagrindinės mokyklos moksleiviai neturi – visi prisijungia laiku. Nekyla ir techninių nesklandumų. Tiesa, S. Kažukauskas pastebėjo, jog poreikis nuotoliniu būdu mokytis mokykloje, bent jau jo vadovaujamoje įstaigoje, neženkliai mažėja. Viena iš galimų priežasčių – vaikams nuobodu be draugų. Padėjėjai, kurių mokykla turi penkis, vaikams juk jų neatstos, tad dalis moksleivių, iš pradžių besiveržusių į mokyklą, ilgainiui vėl pasirinko mokymąsi iš namų.