
Naujausios
Kalta pandemija?
Šalies žiniasklaida dar vasaros pradžioje ėmė skelbti, kad pasibaigus mokslo metams pedagogai masiškai palieka mokyklas. Viena iš priežasčių – pandemija ir nuotolinis mokymas. Esą šis tiek išvargino, kad dingo net menkiausias ūpas dirbti.
Ne visiems mokytojams, ypač tiems, kurie sunkiau valdo informacines technologijas, buvo patogu pamokas perkelti į virtualią erdvę, užtikrinti visos klasės moksleivių dalyvavimą jose ir dar padaryti taip, kad spoksoti į kompiuterių ekranus nuotolinėse pamokose jiems nenusibostų. Dėl to dalis pedagogų nusprendė atsisakyti mokytojo darbo.
Kadangi su mokyklomis atsisveikino ir daug pensinio amžiaus pedagogų, imta prognozuoti, kad po poros metų gali stigti net kelių tūkstančių mokytojų.
Jau dabar kai kuriose šalies mokyklose trūksta po kelis mokytojus. Jų stinga ir Plungės rajono bendrojo lavinimo švietimo įstaigose. Bet, kaip „Žemaičiui“ sakė G. Rimeikis, situacija nėra tokia baisi, kaip ji aprašoma įvairiuose internetiniuose portaluose. Kalbas apie masiškai mokyklas paliekančius mokytojus vedėjas vadina išpūstomis.
„Skambios antraštės, jog trūksta pedagogų, ne visada yra tikslios. Aš sakyčiau, jog šiuo metu mokyklos ieško pedagogų, nes tai yra įprasta praktika prieš rugsėjį“, – komentavo jis ir pridūrė, kad bent jau Plungės rajone didžiulės mokytojų trūkumo problemos nėra. Esą kai kurioms mokykloms, kurios buvo paskelbusios pedagogų atrankas, juos jau pavyko rasti.
Trūksta kai kurių sričių mokytojų
Vedėjas atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų krašte jaučiamas fizikų, logopedų bei psichologų stygius. Pastarųjų trūkumo problema esą kamuoja jau ne pirmus metus. Tad, suprask, su pandemija tai neturi nieko bendro.
Tik fizikos mokytojų pasigendama pirmą sykį. Šio dalyko pedagogų, G. Rimeikio teigimu, ieško Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus ir Kulių gimnazijos bei Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija. Paieškos, bent jau praėjusios savaitės duomenimis, buvo bevaisės.
Yra mokyklų, kurios pakankamai ilgai dairosi ir logopedo. Pavasarį nerimauta, kad ateinančiais mokslo metais bus susiduriama su matematikos mokytojų trūkumo problema, tačiau nuogąstavimai nepasitvirtino – kol kas esą nesulaukta iš mokyklų susirūpinimą keliančių signalų. Ateityje gali pritrūkti ir biologijos mokytojų. Bet G. Rimeikis ramino, jog bent jau šiemet didelės grėsmės, jog švietimo įstaigos šių specialistų neturės, nėra.
„Didžiulė bėda, jog gamtos mokslų ir tiksliųjų mokslų pedagogų rengimas nėra vykdomas taip sklandžiai, kaip norėtųsi, nes būsimi studentai labiau renkasi kitų sričių pedagogikos studijas“, – aiškino vedėjas, patikindamas, kad Savivaldybė dėlioja planus, kaip padėti išspręsti šią problemą. Esą tam suburta darbo grupė. Tiesa, ji nėra orientuota tik į švietimo sektorių.
Tuo tarpu Švietimo, kultūros ir sporto ministerija siūlo didinti stipendijas tų pedagogikos specializacijų studentams, kurių mokyklose labiausiai trūksta. Taip pat kurti tvarką, kuri leistų studentams susigrąžinti mokslo paskolas, įsipareigojus bent keletą metų paskirti pedagogo darbui.
Domėjomės ir situacija vaikų darželiuose. Ar juose nejaučiamas pedagogų stygius? Vedėjas patikino, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose specialistų netrūksta. Pavasarį rengtose atrankose dalyvavo daugiau nei po vieną kandidatą.
„Kaip ir minėjau, sąvokos „stygius“, „trūkumas“ yra labai skambios ir kartais net gąsdinančios. Įprasta, jog švietimo įstaigos prieš rugsėjį ieško pedagogų, nes dalis išeina į užtarnautą poilsį, kiti pakeičia darbo vietą ir panašiai. Apie trūkumą būtų galima kalbėti tuo atveju, jei sudėtinga būtų atrasti tam tikros srities specialistų arba atrankos nesulauktų pretendentų“, – aiškino G. Rimeikis.