
Naujausios
Testuoti žada ir vyresnius mokinius
Dalis plungiškių šeimų nuo pat pradžių nebuvo patenkintos vietos valdžios sprendimu į mokyklas grąžinti tik testuotus vaikus, mat Vyriausybė mokinių ir mokyklų bendruomenės testavimą pateikė ne kaip prievolę, o kaip rekomendaciją. Plungiškiams kilo klausimas, kodėl jie turi tirti vaikus, jei kitose savivaldybėse to nereikalaujama. Juo labiau kad Plungės savivaldybė jau gana ilgą laiką nepatenka tarp labiausiai paveiktųjų pandemijos.
Savo pastebėjimus ir nepasitenkinimą plungiškiai tėvai sudėjo į įvairius raštus ir prašymus, kuriais užvertė ne tik Savivaldybę, bet ir Seimo narius bei ministerijas. Ir vis tiek nieko nepešė – sulaukė atsakymo, kad Plungė eina teisingu keliu. Pasak atitinkamų ministerijų, mūsų savivaldybė – sektinas pavyzdys.
Bet akivaizdu, kad Plungė pavyzdys toli gražu ne visiems. Mat Kaunas, kur sergamumo rodikliai nėra džiuginantys, nutarė pradinukus paleisti į mokyklas be jokių tyrimų. Esą per didelis tėvelių pasipriešinimas testavimui, kad jis būtų taikomas.
Pradinių klasių moksleivius nuo balandžio 12-osios į klases grąžino ir Klaipėda. Ir vėl – be jokių tyrimų.
O tuo tarpu Plungėje apie tokią galimybę nė kalbos nėra. Atvirkščiai – šią savaitę pasirodė informacija, kad yra galimybė prie kontaktinio ugdymo sugrįžti ir penktokams bei šeštokams, bet tik tiems, kurių tėvai pritars testavimui kaupinių metodu. Dėl to jau neva kreiptasi į Vyriausybę.
Tai dar labiau įsiutino prieš testus nusiteikusią tėvų bendruomenę. Feisbuke pasipylė komentarai, kad Savivaldybė pritrūko vaikų įsigytiems testams, todėl užsimojo griebtis ir vyresnių klasių mokinių tyrimo.
Tėvai širsta, kad Savivaldybėje sprendimai priimami nesitariant su mokinių tėvų bendruomene.
Kuo plungiškiai vaikai kitokie?
Tačiau labiausiai plungiškiai lieja tulžį dėl to, kad Kauno ir Klaipėdos valdžia tėvus išgirdo, o štai Plungės – it kurčia. Plungiškiai nesupranta, kodėl Plungėje, kur sergamumo rodikliai vieni optimistiškiausių, reikia taikyti saugaus grįžimo į mokyklas modelį. Jie klausia, kodėl negalima be tyrimų pereiti prie kontaktinių pamokų.
„Kuo Plungės vaikai kitokie nei Kauno ir Klaipėdos?“ – klausė į redakciją paskambinusi plungiškė mama, kurios atžala mokosi Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinėje mokykloje. Anot jos, tėvai nebežino, ko griebtis, kad pagaliau valdžia išgirstų jų prašymus. Esą būtent dėl to pirmadienį ir buvo surengta akcija, kurios metu vaikai nesijungė prie nuotolinio ugdymo.
„Mes nebežinome būdų, galinčių padėti Savivaldybei pagaliau praregėti ir suprasti, kad visi vaikai nori grįžti į normalų gyvenimą, kad jie jau išvargę nuo nuotolinio mokymosi, išsiilgę draugų ir elementaraus bendravimo“, – kalbėjo moteris.
Pasak jos, aktyviausi tėveliai deda visas pastangas, kad būtų iškovota vaikams teisė mokytis normaliu būdu, klasėse. Esą jau sunku suskaičiuoti visus raštus ir prašymus, kuriais kreiptasi į Savivaldybės vadovus, Seimo narius, ministerijas. Nė vienas iš jų neatnešė naudos – esą ir toliau tyčiojamasi iš vaikų ir tėvų, kai tuo tarpu kitų savivaldybių pradinukai sėkmingai lanko mokyklas.
Užvertė raštais
Apie tai, kad būta išsiųsta daugybė raštų vietos ir centrinei valdžioms, pasakojo ir „Žemaičio“ kalbinta plungiškė mama, viena aktyviausių Plungės tėvelius vienijančios grupės narių.
Jauna moteris kalbėjo, kad jos vaikas jau išsekęs nuo mokslų namuose ir skaičiuoja dienas, kada galės grįžti į savo klasę. Dabar tokios galimybės nėra. Net jeigu ji sutiktų testuoti savo vaiką, jis negalėtų lankyti mokyklos, nes didžioji dalis šeimų – prieš pradinukų tyrimą.
Jauna mama redakcijai pateikė ir pluoštą raštų, adresuotų Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, švietimo įstaigų vadovams, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms. Juose reikalaujama atnaujinti, pretenzijas-reikalavimus pasirašiusiųjų žodžiais, neteisėtai nutrauktą mokinių ugdymo procesą ir jį vykdyti Mokymosi sutartyse nustatyta tvarka. O pastaroji byloja, kad mokinių ugdymo procesas vykdomas kasdieniu (kontaktiniu) mokymo proceso organizavimo būdu. Kitas reikalavimas – panaikinti prievolę testuoti vaikus, norinčius vėl lankyti mokyklą.
Tarp moters pateiktų dokumentų – ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno atsakymas į pretenziją-reikalavimą. Ten juodu ant balto išdėstyta, kad Plungės savivaldybės sprendimai neprieštarauja tiems, kuriuos priėmė Vyriausybė. Esą nors ši suteikė galimybę mokyklose atnaujinti kontaktinį kasdienį ugdymą, tačiau pažymėjo, kad tai turi būti daroma kuo saugesniu būdu. Akcentuota ir tai, kad Savivaldybė negalinti švelninti šalyje galiojančių karantino sąlygų, tačiau griežtinti, esant būtinybei, gali.
Būtent taip Plungės valdžia ir pasielgusi, pasirinkusi saugaus grįžimo į mokyklas modelį. Ir jokios akcijos ar protestai neprivers pasukti kitu keliu, nors ir supranta, kokia yra vaikų emocinė būklė. Tik dėl šios priežastis tiek tėvai, tiek pedagogai raginami dėti visas įmanomas pastangas, kad vaikai į kontaktinį ugdymą grįžtų saugiai ir kuo ilgesniam laikotarpiui.
Atnaujinti kontaktinio ugdymo neplanuojama
Kad bent jau kol kas neketinama atnaujinti kontaktinio ugdymo, atsisakant testavimo, „Žemaičiui“ patvirtino ir Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis.
„Šiuo metu nėra planuojama atsisakyti saugaus grįžimo į mokyklas modelio. Stebima situacija Lietuvoje ir aplinkinėse savivaldybėse. Ji nėra džiuginanti, nors kol kas mūsų savivaldybėje situacija stabili, bent jau šiai dienai. Viešojoje erdvėje yra nemažai specialistų ir valstybės institucijų atstovų raginimų, jog situaciją reikia vertinti labai atsargiai ir taikyti visas įmanomas saugumo priemones, įskaitant ir mokyklų atvėrimą, taikant saugaus grįžimo į mokyklas modelį“, – aiškino vedėjas.
O tokios akcijos, kaip vyko pirmadienį, esą neprivers pakeisti sprendimų. Juolab kad tėvų organizuotoje akcijoje, G. Rimeikio žiniomis, dalyvavo tik pavieniai mokiniai.
Tai vedėjui patvirtino antradienį vykusiame pasitarime dalyvavę mokyklų vadovai. Tiesa, pasitarimo metu diskutuota ne tik apie vykusią akciją – aptarta galimybė atnaujinti kontaktinį ugdymą ir vyresnių klasių mokiniams.
Įvertinę testavimo apimtis, gautus rezultatus ir gana sklandžiai vykstantį pradinukų mokymą kontaktiniu būdu, pasitarimo dalyviai išreiškė mintį, kad Plungės savivaldybė galėtų būti pirmoji Lietuvoje, kuri pradėtų vyresnių klasių mokinių grįžimo į mokyklas procesą, plečiant testavimo apimtis ir kitose vaikų amžiaus grupėse.
Po pasitarimo švietimo įstaigų vadovams pavesta atlikti mokyklos bendruomenės narių apklausą dėl kontaktinio ugdymo atnaujinimo 5–6 klasių mokiniams.
Ruošiasi protestui
Pasitarimo metu ne sykį atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmoje vietoje turi būti saugumas, nes dabar gera epidemiologinė mūsų savivaldybės situacija greitai gali pasikeisti. Esą stebint koronaviruso plitimo aplinkinėse savivaldybėse dinamiką akivaizdu, kad atsipalaiduoti dar kiek per anksti.
Dėl to plungiškių prašyta supratingumo, aiškinant, jog bus saugiau, jei moksleiviai į klases sugrįš palaipsniui, kad būtų užkirstas kelias infekcijai plisti.
Tačiau valdžios sprendimais nepatenkinti ir ignoruojami besijaučiantys tėvai su tuo nesutinka, todėl toliau žada kovoti už grįžimą prie kontaktinių pamokų be testavimo.
Anot aktyviausiai minėtoje grupėje feisbuke besireiškiančių plungiškių tėvų, pirmadienį vykusi akcija – tik įspėjimas. Kitas žingsnis – protestas, kurio planas jau dėliojamas. Kokiu būdu šįkart tėvai žada kovoti, kol kas neįvardija. Tačiau toje pačioje grupėje užsiminta apie tai, kad prie Savivaldybės pastato ketinama sunešti mokyklinius suolus, į kuriuos susės normalaus mokymosi išsiilgę vaikai.