Naujausios
Giminaitė iš Australijos
Giedrius RUMĖ
Gėlininkas
Neapsirikime: gvazdikinių šeimoje – ne vien poetų apdainuoti augalai. Be pačių gvazdikų ir dekoratyvių gubojų, gaisrenų, putoklių, smaliukių, glažučių ar naktižiedžių, jai priklauso ir tikriausios bjaurybės – žliūgė, kežys, žemenė, skleistenis.
Mažai kam girdėta klėstenė (Scleranthus) – taip pat iš šios šeimos. Piktžolė nedidukė, tik 5–20 centimetrų ūgio, stačiais ar gulsčiais stiebais, linijiškai yliškais lapeliais.
Labai visli, apleistose dirvose neretai želianti kilimu. Molingi dirvožemiai nuo jos kenčia mažiau, o štai lengvose, rūgštesnėse smėlio dirvose, ypač Pietryčių Lietuvoje, ji išplitusi plačiai.
Daugiametės rūšies (S.perennis) augalėlis pilkšvokos spalvos, vienmetis “kolega” (S.annua) – ryškiai žalias. Jeigu netyčia išdygs gėlyne, nedelsdami išraukite, kad netyčia nepasisėtų: klėstenė tikrai ne gėlė.
Klėstenių gentis nedidelė – vos 10 rūšių. Net keturios iš jų auga Australijoje, kitos – Europos, Azijos ar Afrikos gyventojos. Gėlininkus turėtų sudominti viena įdomi australietė, galinti augti ir Lietuvoje.
Neišsigąskite, viešnia iš tolimojo žemyno labai kukli ir visai ne agresyvi, kaip menkavertės vietinės rūšys. S.biflorus ssp.uniflorus auga kalnuotuose Australijos ir Naujosios Zelandijos pakrančių rajonuose.
Augalėlis prigludęs prie žemės, trumpais, neregimais stiebais. Lapeliai smulkūs, vos 0,5–1 centimetro ilgio, ryškiai žali. Ši klėstenė auga tankiomis, standžiomis pagalvėlėmis. Seni augalai gali būti net 30–40 centimetrų skersmens.
Žiedeliai labai smulkūs, beveik nepastebimi, dažniausiai bespalviai. Dekoratyvus pats klėstenės keras: iš pirmo žvilgsnio jis panašus į dumbliais ar samanom apaugusį uolos gabalą.
Klėstenė – saulės augalas. Jai būtina gerai drenuota, humusinga dirva. Ten, kur telkšo vanduo, ji neaugs. Ypač drėgmės pertekliaus nemėgsta žiemą – geriau pasodinkime ją aukštesnėje vietoje.
Kadangi klėstenės keras tankus, ji pati nesunkiai susidoroja su piktžolėmis, neleisdama joms sudygti. Dauginama kero dalimis visą sezoną: įsišaknija nesunkiai ir gana sparčiai plečiasi. Pasenusius kerus būtina atnaujinti, nes neretai jų vidurys ima plikti.
Australiškoji klėstenė – puikus augalas alpinariumui. Sodinama pavieniui ar grupelėmis.
Augalas turi įdomią savybę “užplaukti” ant savo kelyje sutiktų akmenų, apgaubdamas juos savo ryškiai žaliu savanu ir šitaip tarsi susiliedamas su jį supančia aplinka.
Giedriaus RUMĖS nuotr.
AUGALAS: Australiškoji klėstenė – tinkamas augalas alpinariumui.