Mano dalyvavimas jaunimo savanoriškoje tarnyboje

Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro nuo­trau­ka
Eve­li­na (kairė­je) su Kultū­ros cent­ro ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­re Eg­le Fa­bi­jo­na­vi­čie­ne
Esu Eve­li­na, Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos abi­tu­rientė, taip pat esu Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro sa­va­norė. Pa­si­bai­gus moks­lo me­tams ir ei­nant į pa­baigą ma­no sa­va­no­rys­tei no­riu pri­sta­ty­ti sa­vo da­ly­va­vimą jau­ni­mo sa­va­no­riš­ko­je tar­ny­bo­je (JST).



Apie JST pro­gramą

Jau­ni­mo sa­va­no­riš­ka tar­ny­ba – in­ten­sy­vi 6 mėne­sių trukmės sa­va­no­rystės pro­gra­ma, skir­ta jau­niems žmonėms nuo 14 iki 29 metų, ku­rios me­tu jau­nuo­liai vi­du­ti­niš­kai 40 va­landų per mėnesį sa­va­no­riau­ja pa­si­rink­to­je ak­re­di­tuo­to­je prii­man­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. JST pro­gra­ma – tai ga­li­mybė ne tik at­ras­ti pa­tin­kan­čią veik­los kryptį, bet ir ge­riau pa­žin­ti sa­ve, ug­dy­ti bendrą­sias kom­pe­ten­ci­jas ir stip­rin­ti pa­si­tikė­jimą sa­vi­mi.


Kodėl pa­si­rin­kau šią pro­gramą?

JST – tai ne tik in­ten­sy­vi sa­va­no­riš­ka tar­ny­ba, bet ir re­gu­liarūs su­si­ti­ki­mai su ku­ra­to­riu­mi bei su men­to­riu­mi, dar­bas bendrųjų kom­pe­ten­cijų la­vi­ni­mo te­mo­mis. Pradė­ti da­ly­vau­ti šio­je pro­gra­mo­je ma­ne pa­ska­ti­no tai, kad yra su­tei­kia­ma 0,25 sto­ja­mo­jo ba­lo sto­jant į pir­mo­sios pa­ko­pos stu­di­jas. Be to, šią pro­gramą pa­si­rin­kau, nes tai pui­ki ga­li­mybė įgy­ti pa­tir­ties bei ge­riau pa­žin­ti sa­ve, tuo la­biau kad ku­ra­to­rius ir men­to­rius viską pa­de­da at­lik­ti skland­žiai.


Sa­va­no­rystės nau­da

Visą laiką norė­jau sa­ve iš­ban­dy­ti įvai­rio­se veik­lo­se ir at­ras­ti sau tin­kamą sritį. Kaip tik JST su­teikė man šią ga­li­mybę. Da­bar, be­si­bai­giant pa­sku­ti­niam sa­va­no­rystės mėne­siui, su­pra­tau, kad at­lik­ti veiklą, už ku­rią ne­gau­na­mas fi­nan­si­nis at­ly­gis, yra la­bai ma­lo­nu, nes tai ma­ne ug­do ir bran­di­na kaip as­menį, o be to, dar ga­liu teik­ti naudą vi­suo­me­nei.

Kal­bant apie sa­va­no­rystės pa­trauk­lumą ga­liu pa­sa­ky­ti, kad sa­va­no­rystė man su­teikė ga­li­mybę bend­ra­dar­biau­ti su pui­kiais žmonė­mis: ku­ra­to­riu­mi, men­to­riu­mi bei Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro dar­buo­to­jais, ku­rie visą sa­va­no­rystės lai­ko­tarpį ma­ne lydė­jo bei daug ko iš­mokė. Sa­va­no­rystė man pa­dėjo su­pras­ti, ku­rio­je sri­ty­je aš esu ge­riau­sia ir nu­spręsti, kuo no­riu būti atei­ty­je.


Pa­ta­ri­mai no­rin­tiems sa­va­no­riau­ti

Pa­ti sa­va­no­riau­ti pra­dėjau tik 12-oje klasė­je, tad būsi­miems sa­va­no­riams pa­tar­čiau pra­dėti ankš­čiau, nes ta­da galė­si­te dau­giau lai­ko skir­ti sa­va­no­rys­tei. Prieš pra­de­dant sa­va­no­riau­ti pa­si­domė­ki­te apie pro­gramą, jos ski­ria­mas ga­li­my­bes ir re­zul­ta­tus, tuo­met bus daug pa­pras­čiau su­pras­ti esmę. Taip pat ne­bi­jo­ki­te būti sa­vi­mi, bend­rau­ti, ro­dy­ti sa­vo ini­cia­tyvą bei norą iš­mok­ti kažką nau­jo.