Naujausios
Maži mokesčiai už šilumą įveikusiems daugiabučių renovacijos baimes
Daugiabučių gyventojams valstybė dengia 40 procentų renovacijos kaštų, jei po jos atlikimo daugiabutis sutaupo ne mažiau kaip 40 procentų šilumos energijos. Tokių sąlygų pavydi dažnas senų individualių namų savininkas. Tačiau kokios patrauklios daugiabučių renovacijos sąlygos bebūtų, gyventojus stabdo įvairios baimės.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Skaičiavo, kas geriau apsimoka
Kuo skiriasi gyvenimas renovuotame ir nerenovuotame name, geriausiai gali papasakoti kelis daugiabučius administruojanti šiaulietė Virginija Remeikienė. Prieš maždaug ketverius metus dvi jos vadovaujamos daugiabučių namų savininkų bendrijos darė renovaciją Klevų g. 13 ir M. Valančiaus g. 2 namuose. Dar viena bendrija – Vilniaus g. 255 – savo namą pradėjo renovuoti neseniai.
„Vilniaus g. 255 namas statytas 1959 metais. Tik dabar ten žmonės pradeda pajusti, ką reiškia sausas rūsys, nevarvantis stogas“, – sako V. Remeikienė. Mokesčiai už šildymą šiame name buvo didžiuliai. Žiemą už 50 kvadratinių metrų ploto butą gyventojai mokėdavo 400–550 litų.
V. Remeikienė gyvena Klevų g. 13 – viename iš mažiausiai už šilumą Šiauliuose mokančių namų. „Praeitą mėnesį už šildymą sumokėjau 6 litus“, – džiaugiasi moteris.
Nei Klevų g. 13, nei M. Valančiaus g. 2 daugiabučių gyventojų ilgai įkalbinėti ryžtis renovacijai nereikėjo. Žmonės patys buvo suinteresuoti, nes mokesčiai už šildymą buvo dideli, o šilumos butuose pakankamos nebuvo. Gyventojai pasiskaičiavo, jog geriau apsimoka viską daryti iš karto, nei kasmet lipdyti po gabaliuką.
Abiejuose namuose buvo pakeisti langai, laiptinių durys, apšiltinti pamatai, sienos, stogas, pakeista šildymo sistema iš vienvamzdės į dvivamzdę (kai vienodo karštumo vanduo tiekiamas į kiekvieną aukštą), ant radiatorių sumontuoti šilumos dalikliai (kiekvienas butas gali reguliuoti šilumos kiekį, pagal kurį skaičiuojamas mokestis).
Kadangi vienas namas buvo renovuotas šiek tiek anksčiau, kitas vėliau, skyrėsi renovacijos kainos. Klevų g. 13 name vidutiniškai gyventojai mokėjo 19 tūkstančių litų už butą, M. Valančiaus g. 2 – 13 tūkst. litų. Per ketverius metus beveik visi gyventojai išsimokėjo paskolą.
„Seniems daugiabučiams modernizacijos reikės anksčiau ar vėliau. Dabar tam labai palankus metas. Todėl geriau nedelsti, nesirieti, netrukdyti, o imti ir daryti“, – pataria V. Remeikienė.
Sutaupo 60 procentų šilumos energijos
Dainų g. 40 A daugiabučio savininkų bendrija, vadovaujama pirmininkės Olgos Mikalauskienės, namą baigė renovuoti šių metų pradžioje. Namas buvo apšiltintas nuo pamatų iki stogo, pakeista šildymo sistema iš vienvamzdės į dvivamzdę. Po renovacijos daugiabutis sutaupo apie 60 procentų šilumos energijos – žymiai daugiau, nei reikalaujama pagal programą.
94 kvadratinių metrų ploto bute gyvenanti O. Mikalauskienė po renovacijos per šildymo sezoną (nuo lapkričio iki balandžio) sumokėjo 550 litų, kai iki renovacijos už šalčiausią žiemos mėnesį tekdavo pakloti 460 litų.
Viso namo renovacija kainavo 567 tūkstančius litų. 40 procentų dengė valstybė. Buto, kuriame reikėjo keisti visus langus, radiatorius, stiklinti balkoną, savininkams renovacija kainavo daugiau nei analogiškame bute, kuriame reikėjo tik keisti šildymo vamzdžius ir ant radiatorių sumontuoti šilumos daliklius. Paskola gyventojams suteikta 20 metų, tačiau jau didžioji jos dalis yra išmokėta.
Apie renovaciją su gyventojais bendrijos pirmininkė pradėjo kalbėtis dar 2012 metais. Nuomonių ir baimių girdėjo įvairių. Vieni buvo už, kiti kategoriškai prieš, treti žiūrėjo, ką pasakys kaimynas. Visgi po renovacijos gyventojų skundų nesulaukė.
Nepagrįstos baimės
Šiaulių miesto vicemeras Juras Andriukaitis mano, kad dalį gyventojų nuo renovacijos atbaido bloga anksčiau renovuotų namų patirtis, kai dėl nepakankamos priežiūros buvo padaryta daug broko. Žmonės išleido pinigus, tačiau norimo efekto nesulaukė.
„Dabar pati Aplinkos ministerija labai griežtai kontroliuoja prižiūrėtojus, kad renovacija būtų atliekama kokybiškai“, – tikina J. Andriukaitis.
Kita dalis gyventojų netiki, kad renovacija atsipirks. Esą 10 metų mokėsiu tiek pat, kiek iki šiol, o po 10 metų vėl reikės renovacijos.
„Kas geriau? Ar gyventi šiltai ir taupiai, ar taip kaip dabar? Gerai prižiūrimas namas tarnaus ir dvidešimt, ir trisdešimt metų“, – įsitikinęs vicemeras.
Senos statybos mūrinių namų gyventojų pasiteisinimas – „mūsų namo sienos storos, kam jas reikia šiltinti“.
Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus specialistas Vitalijus Matuzas sako, kad gyventojai dažnai klaidingai įsivaizduoja, kad šilumos sulaikymas patalpoje priklauso nuo sienos storio.
„Žinoma, kažkiek priklauso, tačiau nedaug. Mūro siena daugiau praleidžia šilumos, nei keramzitbetonio siena blokiniame name. Tačiau blokiniuose namuose problema yra siūlės. Be sienų šiltinimo neįmanoma sutaupyti 40 procentų šilumos energijos. Tik tiek sutaupant, valstybė dengia 40 procentų renovacijos kaštų. Jeigu po renovacijos sutaupoma 20 procentų šilumos energijos, galima gauti tik 15 procentų valstybės paramos“, – sako V. Matuzas.
Pasak specialisto, gyventojai dažnai pamiršta dar vieną renovacijos pliusą. Užtenka pavartyti parduodamo nekilnojamojo turto skelbimus, kad įsitikintum, jog renovuotuose namuose buto vertė yra iki 30 procentų didesnė, nei analogiškuose nerenovuotuose.
Verta paskubėti
„JESSICA programa vyksta jau kelinti metai. Kai kurie namai nesiryždavo dalyvauti programoje dėl laiko ar tam tikrų kompetencijų stokos. Aplinkos ministerija, siekdama padidinti programos patrauklumą, parengė naują modelį, kuris pagrįstas savivaldybių iniciatyva. Savivaldybė paskiria administratorių, kuris daugiabučio savininkų bendrijos teigiamo sprendimo (pritarimo renovacijai) pagrindu toliau atlieka visus reikiamus procesus“, – sako J. Andriukaitis.
Pasak vicemero, gali būti, kad jau ateinančiame programos periode (nuo 2015 metų) bus numatyta mažesnė – 30 procentų – valstybės kompensacija daugiabučių renovacijos kaštams. Jeigu investicinių planų rengimą dabar valstybė dengia 100 procentų, ateityje dengs tik 50 proc.
„Nei valdžia, nei bendrijos pirmininkas, nei administratorius neprivers gyventojų renovuoti savo daugiabučių. Žmonės patys turi suvokti, kas jiems naudinga“, – įsitikinęs J. Andriukaitis.
Jono TAMULIO nuotr.
RENOVACIJA: „Seniems daugiabučiams modernizacijos reikės anksčiau ar vėliau. Dabar tam labai palankus metas. Todėl geriau nedelsti, nesirieti, netrukdyti, o imti ir daryti“, – pataria Virginija Remeikienė, prieš ketverius metus renovuoto Šiauliuose Klevų g. 13 daugiabučio savininkų bendrijos pirmininkė.