Me­ni­nin­kė ir velia, ir kros­nį konstruoja

Menininkė ir velia, ir krosnį konstruoja

Kūrybinį nerimą išsikepti šakotį namuose menininkė Ina Pauliukonienė įgyvendino pačiu originaliausiu būdu – grąžtu išmaišė kibirą tešlos, pyragą iškepė statybiniu fenu dažams nuimti. Šiaulietė savo rankomis susimontavo ir picos krosnį, šią vasarą rengė picos vakarėlius. Viskas – dėl draugų ir bendravimo malonumo.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Seksualūs augalai

„Visiems sakau, kad dabar daržas ilsisi nuo manęs“, – juokiasi I. Pauliukonienė, mostelėjusi į žolėmis apaugusį darželį. Pavasarį jame tarpo prieskoninės žolelės, daržovės. Netoliese augo bulvės, kurias Ina su vyru, Šiaulių dramos teatro aktoriumi Sauliumi Eduardu Pauliukoniu, augino ant šieno. Neįprastas,  originalus būdas.

Ina – pagrindinis idėjų generatorius ir eksperimentų iniciatorė šeimoje. Net rinkdamasi augalus. Vieni tokių – erotinę potekstę turintys 'Penis' veislės pomidorai bei specifinės formos paprikos.

„Specialiai norėjau tokių dviprasmiškų daržovių, seksualaus maisto. Jas užpyliau spiritu mažame buteliuke ir padovanojau draugėms. Labai džiaugėsi!“ – kvatojasi I. Pauliukonienė.

Moteris svarsto, jog gyvenime absoliučiai viskas susiję su draugais ir bendravimo malonumu. „Nėra didesnio džiaugsmo už bendravimą su artimaisiais... Smagu, kai draugų pilni namai, be proto gera, kai jiems čia smagu, skanu, jauku“, – patikina Ina.

Bendravimo ritualus papildo ne tik šmaikštūs augalai, bet ir kūryba, edukacinių mokymų organizavimas, maisto gamyba.

Pamokos sau ir kitiems

Pauliukonių namuose galima rasti pluoštus pridžiovintų žolių, parūdijusių geležiukų krūveles. Tai daiktai, skirti edukaciniams mokymams „Kontaktinis dažymas augalais“, kuriuos surengė šiuo metu svečiuose viešinti ukrainietė Inos bičiulė profesionali dailininkė, tekstilininkė Elena Uljanova.

„Dažymas augalais – labai įdomus burtas, magija, nes niekada negali žinoti, kas iš to išeis. Užsiėmimai buvo labai neįprasti. Kaip raganos stovėjome prie puodų, mediniais šaukštais maišėme verdančius augalus“, – pasakojo I. Pauliukonienė. Jau nebe pirmą kartą ji suburia bendramintes išmokti naujų kūrybinių technikų, audinių dažymo, vilnos vėlimo subtilybių.

Susitikimus-mokymus su kitų šalių menininkėmis I. Pauliukonienei kilo noras organizuoti iš praktinių paskatų – norėjo išmokti pati ir žiniomis pasidalyti su kitais.

„Mes, vėlėjos, gana ilgai virėme savo sultyse, darbai ėmė darytis panašūs. Lietuvoje yra begalė puikių, profesionalių vėlėjų, tačiau norisi šviežios technikos, linijų, spalvų derinių“, – aiškino Ina.

Prieš dvejus metus į Šiaulius pakvietė Olandijoje gyvenančią vėlimo virtuozę, kilusią iš Zambijos. Atradusi menininkę socialiniuose tinkluose I. Pauliukonienė pusantrų metų derino atvykimą – olandei buvo nedrąsu atvykti į absoliučiai nežinomą šalį.

Internete Ina atrado ukrainietę tekstilininkę Eleną, po virtualaus bendravimo pakvietė ją atvykti pademonstruoti savo žinomos audinių dažymo technikos. Po pirmojo vizito moterys labai susibičiuliavo, vasarą I. Pauliukonienė ruošiasi aplankyti draugę Ukrainoje.

Vilnos virtuozė

Inos pseudonimas „Felt“ išvertus iš anglų kalbos reiškia "veltinis" arba "velti". Ši kūrybinė technika menininkei pati artimiausia ir mylimiausia. „Iš vilnos galima nuvelti net vigvamą“, – medžiagos universalumą pabrėžia I. Pauliukonienė. Jos rankose vilna transformuojasi į juvelyriškas sages, šalius, skaras, drabužius, kepures, rankines, akinių ar telefono dėklus, servetėles...

Zylė iš vilnos? Laisvai. Perpus perpjautai sagei-kriaušei įmontuotos sėklytės. Įdomiausia velti neįprastus dalykus, todėl Ina džiaugiasi, kad jos darbus užsisakančios moterys vis dažniau nori puoštis netradicinėmis sagėmis. Tarp tokių – katinas, dantyse laikantis pelę, ar lapė, įsikandusi žąsį.

I. Pauliukonienė pripažįsta, jog yra iš tų žmonių, kurie visiškai nemoka įvertinti savo darbo pinigine išraiška, dėl to net jaučia stresą. Per mažai ar per daug? Kaip įvertinti laiką, pasiruošimą, medžiagas, žinias?

„Ohhh, kaip reikėtų man vadybininko. Būčiau laiminga, kad kas nors prekiautų mano darbais. Gyvenčiau be vargo“, – svarsto. Pasak Inos, labai mielą, ilgai kurtą darbą lengviau padovanoti nei parduoti.

Menininkė tiesiog spirga išbandyti naujas technikas, todėl jos kūrinių sąraše atsirado burbulinės skaros, lėlės, deginimas ant medžio, tapyba ant šilko.

Picos krosnį pasidarė pati

„Apie maistą ir jo gamybą galiu kalbėti ilgai. Labai mėgstam skaniai valgyti. Kiek įmanoma, su vyru stengiamės viską pasigaminti namuose – patys kepam duoną, gaminam ir rūkom dešras, net mocarelos sūrį“, – pasakoja Ina. Ir ironizuoja, kad pomėgis maistui šiek tiek matosi.

Moteris šią vasarą pati susikonstravo picos krosnį. „Sudėliojau iš plytų kaip lego“, – patikslina.

„Mielosios mano, tokį pečių tikrai galite pasistatyti pačios. Ir tegul vyrai netiki,  tegul juokiasi, l tegul aiškina, kad gali geriau, bet sakau – krosniai surinkti tereikia 10–15 minučių, picos iškepa tobulos. Nei maldaut reikia, nei paskui dėkot mėnesiais. Pasistatot, ir kepat. Nepatinka – išsiardot“, – draugėms detalią schemą internete pateikia Ina.

Namudinėje krosnyje šią vasarą iškepė apie 200-400 picų, visi į svečius atėję draugai buvo jomis vaišinami. Moteris patikina, jog labiausiai mėgsta į kulinarinį procesą įtraukti draugus, todėl pica tam puikiai tinka.

Iškepė ir šakotį

Prieš porą metų I. Pauliukonienę ištiko eilinis idėjos priepuolis, šįkart antrašte „Noriu išsikepti šakotį“. Pradžioje galvojo, kad šakočio kepimas prilygsta erdvėlaivio sukūrimui.

Atkakliai ieškojo, kas galėtų padėti, išnaršė internetą, susirado receptą, net nuvažiavo pasikonsultuoti pas draugės močiutę į Telšius. Iš jos gavo specialią krosnelę su volu šakočiui pamauti. Vėliau prasidėjo agregato tobulinimo darbai: teko ieškoti naujų kaitinimo tenų.

Kepimo dieną kartu su vyresniąja dukra užmaišė kibirą tešlos, ėmėsi darbo, tačiau tuoj suprato – procesas nevyksta, nes krosnis nekaista iki kepimui reikalingos temperatūros, tenai per silpni. Nenorėdama išmesti tiek geros tešlos Ina nepasimetė – atrado statybinį feną dažams nuimti ir jį panaudojo – papildomą karščio bangą atsuko į šakotį.

„Nesąmonė kažkokia, – įsiterpia Inos vyras. – Grįžtu iš darbo, košmaras! Abi išprotėjusios. Viena įnirtingai suka volą, kita pila tešlą ir dar pučia tuo fenu.“

„Šakotis buvo labai skanus – tikras, su ragais!“ – reziumuoja Ina. Tiesa, procesas užtruko apie penkias valandas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

IDĖJOS: Vėlimas yra tik vienas iš Inos Pauliukonienės talentų. Namuose ji yra pagrindinis neįtikėtinų idėjų generatorius.

Inos PAULIUKONIENĖS nuotr.

AUGALAI: Dažyti augalais audinius pastaruoju metu mėgstamiausias Inos Pauliukonienės užsiėmimas, nes rezultatas kaskart nustebina.

KŪRINIAI: Įvairias technikas išbandyti mėgstanti menininkė Ina Pauliukonienė kuria nuo veltinio papuošalų ir drabužių iki lėlių.

ŠAKOTIS: Šakotį menininkė Ina Pauliukonienė namuose kepė du kartus. Pirmąjį panaudojo namuose rastus statybinius įrankius, antrąjį – kišo į pačios pasidarytą picos krosnį.

KROSNIS: Picos krosnį Ina Pauliukonienė susidėliojo pati iš plytų, kaip „Lego“ žaidime, mūryti beveik nereikėjo. Susiruošus kepti picą, krosnį reikia gerai įkaitinti – šį darbą moteris mielai perleido vyrui.