Naujausios
Menininkai kuria vienkiemyje
Giriškiukų kaimas visai netoli Šaukėnų (Kelmės r.) gyvena labai įdomų gyvenimą. Lyg ir būtų kaimas, nes jame gyvena menininkai Zina ir Raimondas Leparskai, bet oficialiai – nebėra vietovės tokiu pavadinimu. Yra tik Giriškiai. Bet ramybė ir erdvė kūrybai, pasak šeimininkų, ta pati. Pavadinimas nieko nekeičia.
„Mes – vienkiemio žmonės su savo sukurtomis stovylomis, senais daiktais ir visomis prasmėmis turtingo miško kaimynyste“, – šypsojosi vieninteliai Giriškiukų-Giriškių gyventojai.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Miestą iškeitė į kaimą
Zinos ir Raimondo Leparskų sodyba tarytum pasislėpusi miškuose. Pro šalį per pušyną vingiuoja nedidelis kelelis. Retai kas juo eina, o dar rečiau – važiuoja.
Ramybė šeimininkams – svarbiausias dalykas. Ne veltui, būdami tikri miestiečiai, Šiauliuose gimę, augę ir nemažai metų išgyvenę, vis puoselėjo mintį įsikurti kur nors toliau nuo šurmulio, blaškančių garsų.
„Sakome tiesiai: mieste gyventi atsibodo. Norėjosi labiau atsidėti kūrybai, nes abu esame baigę neakivaizdines dailės studijas Maskvoje. Vaikams palikome būstą Šiauliuose ir išvažiavome. Nuo 1995-ųjų jau gyvename čia“, – pasakojo Raimondas Leparskas.
Sodybos Zina ir Raimondas Leparskai ieškojo ilgai. Pamatę dabartinius namus, iš karto apsisprendė. Ir patiko, ir tiko namelis, statytas 1959-aisiais, šeimininkų vestuvių metais, prigludęs prie miško pašonės. Praėjus beveik dvidešimčiai metų, Leparskai nė sykio nepasigailėjo dėl tokio savo pasirinkimo.
Namai – kaip muziejus
Per du dešimtmečius Zinos ir Raimondo Leparskų namai prisipildė dvasios, gyvybės, labai primena savotišką muziejų. Šalia senų daiktų yra ir šeimininkų kūrybingumą, pomėgius atspindinčių kūrinių.
Dailia eilute išsirikiavusios nedidelės šventųjų skulptūrėlės. „Iš tiesų, jos turėjo stovėti vienoje bažnyčioje, ant altoriaus kolonos. Bet pasikeitė tos parapijos klebonas, ir mano skulptūrėlių nebeprireikė. Taip ir liko pas mus ir šventoji Klara, ir Pranciškus, ir Juozapas, palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis“, – šypsojosi skulptūrėles nulipdęs Raimondas Leparskas.
Siena virš šilumą skleidžiančio statinio, dar vadinamo pečiumi, – tarytum saulutėmis išdailinta trinkelėmis. Šalia – Zinos Leparskienės papjė mašė technika sukurtos kaukės. Šeimininkas sumeistravo originalų stalą. Ne mažiau įdomus krėslas tarytum kviečia atsisėsti.
Ant kitos sienos – didelis senoviškas laikrodis, bet jis visuomet rodo vieną ir tą patį laiką. Yra ir daugiau antikvarinių, šeimininkams mielų daiktų. Raimondas Leparskas negali nepasilikti, atrodytų, labai trapių, sudūlėjusių dirbinių, vadina jas vertybėmis. Dalį iš savo vertinamų daiktų Zina ir Raimondas Leparskai yra padovanoję arba paskolinę Šaukėnų kraštotyros muziejui. Kad ir kiti žmonės pamatytų medines švento Jono Krikštytojo, angeliuko skulptūrėles, angeliuką žvakidę.
Marija užsakovams pasirodė per didelė
Šeimininkų dvasia jaučiama ir namų kieme, kuriame savo vietą atradusi ne viena Raimondo Leparsko iš gipso lieta skulptūrėlė. Šio amato ir meno R. Leparskas išmoko iš savo senelio – puikaus altorių dekoratoriaus.
„Mano giminėje nemažai meno žmonių. Žmona tik – pirmoji iš saviškių pradėjo menininkų atšaką. Dailininkai – abu mūsų vaikai. Dukra Roma dabar dirba „Rūtos“ fabrike dizainere. Sūnus Audrius turi savo dirbtuves“, – pasakojo.
Leparskų sode suklupusi besimeldžiančios šventos Marijos skulptūra (užsakovams šis darbas pasirodė per didelis), lietuvaitė, laikanti gėles. Naujausias darbas – fontanas. Tačiau dabar, žiemą, iš jo vanduo netrykšta, ir šalia stovinti berniuko su žuvimi skulptūrėlė atrodo liūdnoka.
„Mano gipsinių stovylų, daugiausia religine tematika, pilna visoje Lietuvoje. Yra ir užsienyje. Latvijoje, vienoje vietoje sustojo dešimt jų. Iš Kazachijos dar tarybiniais metais į Lietuvą sugrįžę tremtiniai stovylų užsisakė. Nesu skaičiavęs ir, ko gero, sunkiai visas jas suskaičiuočiau. Vienai moteriai nuo Lieplaukio, Telšių krašto, padariau daugybę. Iš gipso nulipdžiau jos tėvus“, – sakė R. Leparskas.
Menininko galvoje – ne vienas sumanymas. Pavyzdžiui, jei pavyks ir visuomenė pritars, prie Talkšos ežero pastatyti septynis angelus šalia ten jau stovinčios Marijos.
Autorės nuotr.
DAILININKAI: Nors Zina ir Raimondas Leparskai – dailininkai, jų namuose nėra nė vieno pačių piešto paveikslo. „Išdaliname“, – šypsojosi jaukių namų šeimininkai.
STOVYLOS: Leparskų sodyboje vietą atradę nemažai iš gipso lietų skulptūrų, kurias jų autorius Raimondas Leparskas vadina stovylomis.