Naujausios
Rusnės sala
Rusnės sala – unikali vieta, kurią iš visų pusių supa vanduo. Tai – didžiausia sala Lietuvoje, įsikūrusi vienoje iš Nemuno deltų. Dabar miestelis kasmet sulaukia tūkstančių gamtos išsiilgusių lankytojų. Keliautojus traukia kvapą gniaužiantis marinistinis kraštovaizdis, gaivus pamario vėjas ir ošiantys pušynai.
Rusnė žinoma ne tik dėl įspūdingo peizažo ir išlikusios senosios medinės architektūros – daug kas salą vadina skaniausios rūkytos žuvies sostine. Daugybė žmonių čia plūsta pasigardžiuoti vietinių gamybos patiekalais.
Rusnėje kuriama vandens ir sausumos pramogų darna. Čia veiklos atras įvairių pomėgių turintys asmenys – gamtos mylėtojai, ieškantys ramaus poilsio, aktyvaus vandens laisvalaikio gerbėjai. Atvykėliai gali išbandyti žvejybą, plaukioti baidarėmis, valtimis arba laivais. Beje, Rusnės sala būna itin populiari poledinės žūklės metu.
Aukštaitijos nacionalinis parkas
Aukštaitijos nacionalinis parkas gina unikalų miškingą ežerynų kraštovaizdį su ledyno suformuotomis reljefo formomis. Čia rymo Šiliniškių gūbrys, apsuptas 9 ežerais, stūkso Ladakalnio kalva, telkšo Tauragnų ežeras. Teritorijoje randasi ir Baluošo ežero sala, Laumakėlių ežeriukai, Tauragnos upelis, Žeimena.
Iš lankytinų objektų šiame parke galima išskirti Ladakalnį – populiariausią apžvalgos aikštelę visoje teritorijoje. Nuo jo galite išvysti įspūdingą 6 ežerų kraštovaizdį – ne veltui vieta paskelbta geomorfologiniu gamtos paminklu. Pats Ladakalnis yra 176 m aukščio kalnas, Šiliniškių gūbrio kalvų grandinės dalis. Teigiama, kad šioje vietoje pagonybės laikais buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai.
Birštono apžvalgos bokštas
Birštono apžvalgos bokštas – aukščiausias visoje šalyje. Jam vieta buvo išrinkta dar XX a. pabaigoje, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą. Bokštas stūkso ant Škėvonių gūbrio, beveik neurbanizuotoje teritorijoje. Bendras jo aukštis – 55 m, o apžvalgos aikštelė įrengta 45 m aukštyje.
Birštono apžvalgos bokštas pasižymi unikaliu stiliumi. Jis suręstas iš metalinių konstrukcijų su maumedžio plokštėmis apdailai. Palikti trikampio formos langeliai primena medžio drožybos raštus ir asocijuojasi su senovinėmis medinėmis pilimis bei koplytstulpiais.
Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria Nemuno kilpos, kurios yra išties ypatingas reiškinys. Vos už poros šimtų metrų nuo bokšto vingiuoja Nemunas, pietrytinėje dalyje atsiveria atviras laukas ir miškas, matyti Nemuno slėnis bei Birštono kraštovaizdis. Anksčiau šiuo vaizdu grožėtis buvo galima tik iš paukščio skrydžio, tačiau Birštono apžvalgos bokšto pastatymas tai pakeitė.
Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas
Dubravos rezervatine apyrubė yra netoli Kauno esantis rezervatas, apimantis milžinišką 120 ha teritoriją. Čia slūgso aukštapelkė, žaliuoja gūdus žmogaus nepaliestas miškas. Nors tai yra saugoma teritorija, ji pritaikyta lankytojams – atvykėliai kviečiami pasivaikščioti Dubravos pažintiniu taku.
Šis takas sudarytas iš dviejų kardinaliai skirtingų dalių. Pirmoji atkarpa vingiuoja per tamsų mišką, kur žygeiviai gali išvysti kone 40 m aukščio pušį bei krūvą išvartų. Po to kelias išlenda į saulės nutviekstą aukštapelkę. Per ją yra nutiestas medinių lentelių kelias, tad keliautojai gali drąsiai tyrinėti aukštapelkės aplinką. Itin patariama šį taką aplankyti gegužės mėnesį – šiuo laiku ore sklando gausybė baltų švylių pūkų, kerinčiai padengiančių visą pelkę.
Raudondvario dvaras
Raudondvario dvaras yra XVII a. pradžios renesanso architektūros paminklas Lietuvoje. Pastatas stūkso dešiniajame Nevėžio upės krante, netoli Nemuno ir Nevėžio santakos. Pagrindinis Raudondvario ansamblio pastatas – pilis su bokštu. Dvaro sodybą kartu su 3,8 ha parku ir dviem oficinos pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine sudaro vientisas ansamblis.
Dabar pagrindinis dvaro pastatas, arklidės, ledainė ir oranžerija restauruoti ir pritaikyti kultūriniam turizmui. Čia savo veiklą vykdo Kauno regiono turizmo informacijos centras, oranžerija buvo atidaryta 2012 m. ir tapo restoranu su pokylių salėmis.
Pilis atvira svečiams ir veikia kaip Kultūros ir meno rūmai. Čia vyksta civilinės santuokos, konferencijos, koncertai, pristatymai, valstybingumo dienos minėjimai. Arklidės pritaikytos Menų inkubatoriaus veiklai – jose įrengta 500 vietų teatro ir koncertų salė bei gyvenamosios patalpos jauniesiems menininkams iš Kauno ir kitų Lietuvos regionų. Vieną dieną trunkanti kelionė yra puiki proga aplankyti šį išskirtinį objektą.
Užs. Nr. 315 r