
Naujausios
Ši mokykla – labai reikalinga
Kodėl „DigiKlasė“ nėra dar viena švietimo įstaiga ar būrelis ir kuo ji skiriasi nuo kitų mokyklų?
Iš Plungės kilęs fizikas E. Bekėža, prisimindamas projekto priešistorę, pasakojo šį konceptą pernai pradėjęs testuoti drauge su Plungės „Saulės“ gimnazijos moksleiviais. Buvo stengiamasi išgryninti, kaip turėtų atrodyti nuotolinės pamokos, kad jos būtų ypač naudingos.
Taip pamažu gimė aplinka, prie kurios šiandien gali prisijungti visi, užsisakę narystę. Kaina vienam dalykui šiuo metu – 16 eurų per mėnesį.
„Mes padarėm masyvias, atviras, realiu laiku vykstančias virtualias pamokas, kurios pasiekiamos praktiškai visiems. Kol susikūrėme, atlikome tam tikrus tyrimus, diegėmės inovacijas, susikūrėme savo platformą. Šiuo metu virtualioje mokykloje ugdosi per 1300
mokinių. Turime viziją pasiekti 10 tūkstančių“, – kalbėjo E. Bekėža, pridurdamas, kad jis ir visa komanda jaučiasi užčiuopę kažką ypatingo ir reikalingo mūsų šaliai, ypač šiuo metu.
Pasak virtualios mokyklos bendraįkūrėjo, prie „DigiKlasės“ prisijungusius mokinius pasiekia kokybiškas turinys, o tai labai svarbu, norinti suteikti jaunimui galimybę pagerinti tam tikrų dalykų žinias ar jau turimų bagažą praturinti naujomis.
Šiuo metu mokykloje mokama 7 akademinių dalykų – istorijos, fizikos, chemijos, biologijos, matematikos bei lietuvių ir anglų kalbų. Jų mokytojai – Kembridžo universiteto absolventai ir Vilniaus Licėjuje mokantys specialistai, kurių padedami mokiniai gali pasiekti norimų rezultatų kontroliniuose bei egzaminuose. O kur dar geras laikas, pasitelkus mokytojų išradingumą!
Tiesa, E. Bekėža pasidžiaugė, kad jau veikia ir medicinos būrelis, o nuo sausio mėnesio lauks ir teisės, ekonominio raštingumo, politikos, programavimo, geografijos užsiėmimai, kurių vadovai – savo sričių specialistai. Pavyzdžiui, su politikos subtilybėmis jaunąją kartą supažindins naujai išrinktos premjerės Ingridos Šimonytės patarėja.
„Dabar bendraujame su Vilniaus universitetu, atliekame tyrimus ir ketiname diegti dirbtinį intelektą. Stengsimės, <...> kad mokiniai gautų uždavinius, pritaikytus būtent jų lygiui, kad jie galėtų kuo efektyviau tobulėti“, – kalbėjo unikalios mokymosi sistemos bendraįkūrėjas E. Bekėža.
Jis įsitikinęs: kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kaip jam sekasi mokykloje, gali pagerinti savo pažymius. Tereikia tapti vienu iš „DigiKlasės“ narių.
Padės nepasiturinčių šeimų vaikams
Kolegai antrino ir M. Stonkus. Jo teigimu, apie kokybišką turinį, teikiamą virtualių pamokų metu, byloja ir vis augantys mokinių rezultatai. Plungiškis tikino, jog visa „DigiKlasės“ komanda sulaukia daugybės teigiamų atsiliepimų ne tik iš mokinių, bet ir iš jų tėvų.
Kad jaunimas teigiamai atsiliepia apie virtualias pamokas bei mokytojus, galima įsitikinti apsilankius mokyklos internetinėje svetainėje. „Superiniai mokytojai, superinė atmosfera! Nesitikėjau, kad kažkada man pradės patikti mokytis, bet „DigiKlasės“ mokytojai išdėsto reikalingą informaciją įdomiai ir jaunatviškai...“ – rašo Vilius. Jam antrina ir Aleksandra, pasak kurios, visi šios mokyklos mokytojai – nuoširdūs, o pamokos – labai įdomios ir gerai išaiškinamos.
Ir visai tai už 16 eurų per mėnesį. Tiek kainuoja keturios pamokos. Atrodytų – nedidelė suma. Bet, pasak Manto, yra šeimų, kurioms ir tokie pinigai už papildomą vaiko ugdymą – dideli. Jis pasakojo apie pažintį su aštuntoke iš Plungės. Esą mergaitė žino apie „DigiKlasę“ ir norėtų joje mokytis, tačiau jos tėveliams neatlieka tam pinigėlių. Ir tokių šeimų – ne viena.
Taip gimė mintis padėti tokioms šeimoms, kad jose augantys talentai galėtų papildomai mokytis. Buvo metas, kai ir brolių Stonkų tėvai išgyveno ne pačius geriausius laikus – tėvui teko emigruoti, o mama liko viena su vaikais Lietuvoje, stengdamasi jiems duoti viską, kas tuo metu buvo įmanoma, kad tik atžalos neišsiskirtų iš savo bendraamžių ir būtų viskuo aprūpinti. Būta ir kitų patirčių. Pavyzdžiui, kai dėl ekonominės situacijos Stonkams teko keisti miestą. Tai stipriai pakoregavo tuomet paauglio Manto gyvenimą. Jis įsitikinęs: jei nebūtų reikėję kraustytis, keisti mokyklų, jo gyvenimas būtų susiklostęs kitaip.
Tačiau visa tai padėjo susiformuoti tam tikroms vertybėms, suprasti mokymosi svarbą. Būtent tokia asmeninė patirtis bei noras padėti nepasiturintiems tapo paskata drauge su bendraminčiais imtis dar vieno sumanymo – suteikti galimybę nemokamai gilinti žinias jų kuruojamoje „Digiklasėje“ tiems moksleiviams, kuriems to labiausiai reikia.
Juk yra nemažai šeimų, kuriuose auga itin gabūs, darbštūs ir motyvuoti vaikai, tačiau tėvai neturi atliekamų lėšų jų papildomai ugdyti. Taip atsirado stipendijų programa. Kad ji tinkamai veiktų, bendraminčių trejetas nutarė vienytis su savivaldybėmis bei su jaunimo centrais, kad šie padėtų atrinkti vaikus iš nepasiturinčių šeimų.
Su tokia pačia intencija M. Stonkus ir E. Bekėža kreipėsi ir į, jų žodžiais, namų Savivaldybę. „Prašome padėti atrasti mokinius, kurie yra motyvuoti, tačiau neturi galimybės papildomai mokytis. Mes galėtume jiems padėti, skirdami stipendiją. Galbūt Savivaldybė pagelbėtų ieškant ne tik mokinių, kuriems reikalinga pagalba, bet ir galimų rėmėjų. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų pavieniai fiziniai asmenys, ar verslai“, – kreipdamasis į posėdžio dalyvius kalbėjo M. Stonkus, akcentuodamas, kad vaikams aukojamos sumos jo iniciatyva bus dvigubinamos.
Jam antrino ir E. Bekėža, dar sykį primindamas, kad iš Savivaldybės neprašoma finansinės pagalbos. Jiems esą reikalingas palaikymas ir pagalba, ieškant mokinių bei rėmėjų. Tiesa, apie galimą gauti stipendiją informuotos ir šalies mokyklos.
„Bendravimas su Plunge mums, plungiškiams, – svarbu. Nesupraskite klaidingai – ne finansų ieškome. Partnerystė su Plungės savivaldybe mums būtų tarsi startas po truputį pradėti komunikuoti su mokyklomis. Kad ir tas pačias stipendijas mes galėtume skirti per Savivaldybę“, – aiškino E. Bekėža.
Liko sužavėti
Išklausę plungiškių, posėdžiavusieji liko sužavėti. Administracijos direktorius Mindaugas Kaunas pasakojo jau anksčiau domėjęsis šia išties unikalia mokymosi sistema ir liko maloniai nustebęs, kiek daug ji gali suteikti mokiniui. Tiesa, teko kiek nusiminti, kad ugdymas pritaikytas tik vyresniems mokiniams, bet viliasi, kad ateityje bus pagalvota ir apie mažiukus.
Jaunų ir ambicingų vyrų projektu džiaugėsi ir vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė. „Čia – ateities mokykla. Nė kiek tuo neabejoju“, – kalbėjo ji. Tačiau jai buvo įdomu sužinoti, kas tie taip išgirti mokytojai. Esą tėvams tai turėtų būti labai aktualu.
E. Bekėža patikino, kad visi jie – savo sričių specialistai, ir išvardijo kiekvieno pasiekimus.
„DigiKlasė“ gerą įspūdį paliko ir merui Audriui Klišoniui. Jo teigimu, tokio tipo mokykla šiuo metu – itin reikalinga. Niekam nėra paslaptis, kad dėl esamos situacijos kenčia vaikų mokslai, lieka spragų, kurias vėliau būna sunka pašalinti.
„Aš tik palaikau šį projektą ir pasižadu šiais mokslo metais penkiems vaikams skirti po 16 eurų kiekvieną mėnesį, kad jie galėtų jungtis prie šios virtualios mokyklos ir tobulėti.
Iniciatyva patiko ir komiteto pirmininkei, pedagogei Vidai Bondauskienei. Ji taip pat buvo už tai, kad Plungės rajono savivaldybė bendradarbiautų su „DigiKlase“. Lieka tik šią partnerystę atitinkamai įforminti. Tada bus galima imtis realių darbų. Vienas iš jų – padėti surasti norinčiųjų paremti iniciatyvą. Pasirodo, pradžia jau yra. M. Kaunas apie tai kalbėjosi su Plungės pramonininkų sąjungos prezidentu Antanu Borumu. Koks jų požiūris į „DigiKlasę“ ir galimybę padėti nepasiturinčių šeimų vaikams, turėtų paaiškėti artimiausiu metu.