Naujausios
Pieno žaliava pinga, o pieno produktai – ne
Pieno supirkimo kainoms nukritus tiek, kad jos tapo žemesnės nei prieš dešimtį metų, pieno gamintojai nebemato rimtų paskatų toliau puoselėti savuosius pieno ūkius. Jie verčiami galvoti apie pieno gamybos ribojimą. Kaimuose tuštėja melžiamų karvių tvartai.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Atokvėpis buvo trumpas
Tiesą sakant, pieno supirkimo kainos Lietuvoje niekada nebuvo pakilusios tiek, kad ūkininkas galėtų jomis džiaugtis. Tik praėjusiais metais žemdirbiai daugiau karvių sėklino, atsirado galimybė daugiau pirkti įvairių pašarinių priedų, gerinti bandą.
Pasak bendrovės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ Šiaulių skyriaus vadovės Nijolės Stankevičienės, per praėjusį gyvulių produktyvumo kontrolės laikotarpį gerokai didėjo melžiamų karvių produktyvumas daugelyje apskrities ūkių.
Atsirado ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, kurios ryžosi įsigyti iki tol neturėtų melžiamų karvių bandų, ėmėsi jų produktyvumo stebėsenos. Dabar Pakruojo, Akmenės, Radviliškio, Šiaulių rajonuose produktyvumo požiūriu kontroliuojama 70–80 procentų visų rajonuose esamų melžiamųjų.
Pasak N. Stankevičienės, Šiaulių rajono Šiupylių ūkininko Vitoldo Norkaus dviejų šimtų karvių pieno ūkis ir šiemet išlaiko karvių produktyvumo lyderio rajone pozicijas – 8464 kilogramai puikios kokybės pieno iš vienos karvės. Kiek didesnis Žarėnų ūkininkės Romos Dobrovolskienės bandos (16 karvių) produktyvumas.
Per 900 melžiamų karvių turinčioje Kuršėnų žemės ūkio bendrovėje, bendrovėje Ginkūnų agrofirmoje (580 karvių), Šiupylių ūkininko Nerijaus Lengvenio (40 karvių), Rėkyvos kaimo ūkininko Virgilijaus Putramento (19 karvių), Skaudvilių kaime ūkininkaujančio Vacio Korsako (14 karvių) ūkiuose per laktaciją primelžiama per 7500 kilogramų pieno iš vienos karvės.
Supirkimo kainos varo į neviltį
Rugpjūčio pradžioje supirkėjai drastiškai sumažino pieno supirkimo kainas tiek, kad šios nebepadengia net pieno gamybos savikainos – už kilogramą bazinio riebumo pieno pradėta mokėti vos po 67 centus. Tai – kone trečdaliu mažiau nei praėjusiais metais tuo laikotarpiu ir netgi mažiau, nei buvo mokama už žaliavinį pieną prieš dešimtį metų.
Žaliavinis lietuviškas pienas tapo pigiausias Europoje. Vidutinė pieno žaliavos kaina Europos Sąjungoje yra 1,20 lito, net Rusijoje pienas superkamas po 1,12 lito už kilogramą.
Per keturis mėnesius po Rusijos paskelbto embargo lietuviškiems maisto produktams, pieno ūkių šeimininkai pasigedo pieno perdirbėjų komentaro šiuo klausimu.
„Kainomis spekuliuoja visi perdirbėjai ir supirkėjai. Pieno perdirbėjai nenustoja skaičiuoti sau milijonus pelno, o ūkininkai – milijoninius nuostolius“, – pyksta Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vitoldas Pranas Zovė.
Ši bendrovė atsisakė tiekti pieną daugelį metų jį supirkusiai įmonei, pasirinko tolimesnį supirkėją, sumokantį už pieną šiek tiek daugiau.
Bendrovės Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis skaičiuoja, jog nuo rugpjūčio bendrovė kas mėnesį gauna už pieną 150–160 tūkstančių litų mažiau nei iki to.
„Gyvename susispaudę, taupome kiek įmanydami, tačiau pieno savikaina vis vien – per 80 centų už kilogramą. Viskas aplinkui brangsta, reikėtų melžėjoms daugiau mokėti – kiek ilgai tokiomis sąlygomis galima gamybą vystyti?“ – retoriškai klausė A. Grubliauskis.
Tuo tarpu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, daugelio pieno produktų kainos parduotuvėse yra didesnės nei pernai. Pavyzdžiui, kefyro, 30 procentų riebumo grietinės vidutinės kainos išaugusios 7–8 procentais, 12 procentų riebumo grietinės – net 30-čia procentų. Sviesto pakelis kainuoja 4,6–5,4 lito, o lenkiškas sviestas, pagamintas iš gerokai brangiau supirkto pieno – 2,99 lito.
Net Agrarinės ekonomikos institutas neranda kitokios paguodos pieno gamintojams ir jo produktų vartotojams, kaip tik tai, jog „jeigu pieno produktai būtų pardavinėjami pigiau, pieno supirkimo kaina būtų dar mažesnė“.
Guodžia išmokomis
Žemės ūkio ministerija ėmėsi žygių, kad pieno gamintojams anksčiau būtų išmokėtos išmokos už šiemet deklaruotą dirbamą žemę. Daugiau nei du trečdaliai šių išmokų jau išmokėta.
Tačiau paankstintos išmokos nėra kompensacija už patiriamus nuostolius. Šių išmokų gali nelikti iki pavasario sėjos, kai išlaidų bus daugiausia. Be to, pasak A. Grubliauskio, stambesniesiems pieno ūkiams šios išmokos tesudaro tik 10 procentų visų metinių pajamų.
Ministerija pasiekė susitarimą Briuselyje, jog už keturis mėnesius po minimo embargo paskelbimo Lietuvos pieno gamintojams bus skirta 49 milijonų litų kompensacijų. Dar pridėta mūsų šalies biudžeto lėšų. Žadama kompensuoti vidutiniškai po 15 centų už natūralaus pieno kilogramą, supirktą rugpjūčio–lapkričio mėnesiais.
„Visa tai gerai. Tačiau visiškai neaišku, kada šios kompensacijos sulauksime, gal tik kitą pavasarį. Antra vertus, mūsiškei bendrovei priklausanti kompensacijos suma tesudarys tik trečdalį to, ką prarandame per mėnesį. O kas toliau? Embargas dar nesibaigė...“, – sako Ginkūnų agrofirmos vadovas.
Aštuoni Seimo nariai praėjusią savaitę parengė siūlymą Seimui esant ypatingai padėčiai šalies pieno ūkyje apriboti oligopolijų – pieno perdirbėjų ir pardavėjų – pelnus iš šios veiklos 5 procentais, atnaujinti pieno supirkimo sutarčių būtinumą. Siūlymo iniciatoriai tikisi, jog jų siūlymas bus svarstomas dar šį mėnesį.
Alternatyvų nėra
„Šiaulių krašto“ kalbinti ūkininkai tikina nematą perspektyvų gausinti ar net tęsti pieno gamybą savuose ūkiuose. Net jeigu norėtų neplėsti bandos, o parduoti užaugintas veislines telyčias, pirkėjų neatsiranda. „Kur dėsi žiemai sukauptus pašarus? Noro ar nenori, per žiemą dantis sukandęs turi dirbti“, – kalba ūkininkai.
1–5 karvių laikytojams apsispręsti lengviau. Per metus visoje apskrityje karvių laikytojų skaičius sumažėjo beveik 800, net dešimtadaliu. Ypač rudenį. Daugiausiai tokių – Kelmės, Radviliškio, Šiaulių, Pakruojo rajonuose.
Autoriaus nuotr.
PRODUKTYVUMAS: Gyvulių produktyvumo kontrolės įstaigos Šiaulių skyriaus vadovė Nijolė Stankevičienė sakė, kad per praėjusį gyvulių produktyvumo kontrolės laikotarpį ženkliai didėjo melžiamų karvių produktyvumas daugelyje apskrities ūkių.
PRIEŽASTYS: Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vitoldas Pranas Zovė mano, kad pieno kainos kritimo priežastimi įvardijamas Rusijos embargas tėra tik pretekstas eilinį kartą pasipelnyti perdirbėjams.
FERMA: Pieno gamintojai prognozuoja, jog artimiausiu metu pieno gamyba tik didės, nes nebeįmanoma už tikrą kainą parduoti veislinių telyčių.