Naujausios
Pirmoji rajono ūkininkė sėkmingai ūkininkauja
Antanina Ancikevičienė iš Tolučių kaimo, pirmoji Kelmės rajono ūkininkė, ūkį įregistravusi dar 1989 metais, sėkmingai ūkininkauja iki šiol.
Nors jau perkopusi septyniasdešimtmetį, moteris negali be ūkio. Dešimt labai pieningų karvių, netoli pusšimčio gaidžių su vištomis, pulkas žąsų, dvi kuoduotos antys, ožka, kiaulės, šeši šunys ir dešimt katinų – tiek gyvybių klega, mūkia, amsi, miauksi, gagena ir kitaip apie save primena Ancikevičių vienkiemyje.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Ūkis – ir vargas, ir džiaugsmas
„Buvo 1989 – ieji. Kai tik atsirado galimybė savame ūkyje patiems būti šeimininkams, ta galimybe ir pasinaudojome. Nė nepajutome su vyru, kaip du dešimtmečiai savarankiško ūkininkavimo praėjo, ir į trečiąjį įkabinome. Kitaip gyventi nebemokėtume. Nėra lengva ūkininkauti, tačiau savi gyvuliai, pienas, mėsa, kiaušiniai teikia didelį džiaugsmą. Ir naudą, žinoma“, – pasakojo Antanina Ancikevičienė.
Iš karvės – po 38 litrus pieno
A. Ancikevičienė laiko dešimt melžiamų karvių. Visos karvės – labai pieningos. Rekordininkė per dieną duoda 36 ir daugiau litrų pieno.
„Į 15 litrų kibirą vienas milžis niekaip nesutelpa. Nuo 20 litrų melžimo aparato talpos viršaus lieka vos poros pirštų tuščias tarpas“, – pasakojo šeimininkė.
Po 16, o kartais ir 22 litrus pieno duoda net pirmaveršės.
A. Ancikevičienė teigė, jog kiekvieną gyvulį reikia prižiūrėti. Neduosi – negausi. Todėl karves šeria burokais, miltais, šienainio ritinių žiemai pasidaro, gero šieno.
Karvės ganosi šalia namų, palaidos. Pašauktos ateina, taip pat šaukiamos iš ganyklos susirenka melžimui. Jokio vargo. Juodmargės ir žalmargės karvės – stambios, riebios, dideliais tešmenimis.
Antanina su vyru Edmundu karves melžia melžimo aparatais, be jokių pagalbininkų susitvarko patys. Pieną Ancikevičiai parduoda Pakražančio žemės ūkio kooperatyvui. Taip patogiau – pieną paima iš namų rytą ir vakare, tik pamelžtą, nereikia šaldyti, patiems vežioti.
„Mūsų telyčaitės graibstyte graibstomos. Norinčių pirkti ir laukiančiųjų eilių eilės susidariusios. Iš mūsų bandos karvių septynias savas užsiaugino netoli Kražių, Vejų kaime ūkininkaujanti dukra Angelija“, – sakė Antanina Ancikevičienė.
Nerami šeimyna
„Šiandien vyras visą dieną žemę aria, vakare grįš – ir prie gyvulių. Aš likusia namie šeimyna rūpinuosi“, – šypsojosi moteris.
Šeimyna nemaža. Vienas kitą stengiasi perrėkti pulkas triukšmingų gaidžių. Garsiai kudakuoja vištos. Paukščių – beveik pusšimtis. Ancikevičiai mėgsta paukštieną: iš tokios gausybės užtenka ir mėsos, ir kiaušinių.
Dvi kuoduotos-kepurėtos antys laikomos dėl grožio. Šiemet nepjaus ir nė vienos iš dešimties žąsų. Gaila, nes labai dėslios pasitaikė, kas dieną po keturis-penkis kiaušinius padeda. Žąsų kiaušiniai, pasak šeimininkės, labai tinka miltiniams blynams kepti. Įmuši vieną į tešlą, ir blynai tiesiog burnoje tirpsta: purūs, minkštučiai. Vištų kiaušinių blynams A. Ancikevičienė nė nebenaudoja.
Antaninos ir Edmundo Ancikevičių sodyboje vietos ir ėdesio užtenka šešiems šunims, dešimčiai katinų. Tvarte kriuksi kiaulė, mekena daili ožkytė.
„Tik mums patiems kas metai sveikatos nepadaugėja. Bet, kol dar galime, tol ir laikysime ir gyvulių, ir paukščių“, – sakė Antanina Ancikevičienė.
Autorės nuotr.
REKORDININKĖ: Visos dešimt Antaninos Ancikevičienės karvių – labai pieningos, iš rekordininkės per dieną primelžiama 36 ir daugiau litrų pieno.
PAUKŠČIAI: Iš beveik pusšimčio vištų ir gaidžių šeimininkams užtenka ir mėsos, ir pieno.
ŽĄSYS: Šiemet žąsys nepaliaujamai deda kiaušinius, todėl šeimininkai jas laikys ir per žiemą.
ANTYS: Dvi antys Ancikevičių sodyboje laikomos dėl grožio. Kaip ir ryškiasplunksnės vištos bei gaidys.