Naujausios
Raginama bendruomenes kurti ekonominiu pagrindu
Po šalies regionus važinėjantys susikūrusios asociacijos „Tautos savitvarka“, jungiančios apie 70 įvairių sričių atstovų, nariai stengiasi įtikinti vietos valdžią, bendruomenes imtis atsakomybę už 2014–2020 metų struktūrinių fondų lėšas į savo rankas ir pateikti Vyriausybei pastabas bei priežastis, nurodančias, kas trukdo kurti ir plėsti regionų vietinę ekonomiką.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Milijonai investuojami, bedarbių daugėja
Vienas „Tautos savitvarkos“ atstovų, nacionalinio mokslo ir inovacijų parko direktorius, daktaras Vladimiras Novosadas Joniškyje vykusiame susitikime su visuomene teigė, kad per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį visuomenė „iškrito iš kultūrinės erdvės“, kur ją būtina susigrąžinti.
„Per 20 metų emigravo 800–900 tūkstančių Lietuvos gyventojų, valstybės skolos didėja. Pagal visuomenės gerovės indeksą patenkame tarp skurdžiausių valstybių, gyvenimu nepatenkinti daugiau kaip 50 procentų gyventojų, – teigė svečias. – Regionuose investuojami milijonai Europos struktūrinių fondų paramos, o bedarbių kaime padaugėjo iki 100 tūkstančių. Tad ar racionaliai lėšos išleidžiamos?“
Lėšas įsisavinti reikia kompleksiškai
Vladimiras Novosadas aiškino, kad panaudoti lėšas turėtų ne viena įmonė, bendrovė, kaip dabar yra, bet regionas, seniūnija kompleksiškai. Tada gerovė pasiektų visuomenės narius tiesiogiai.
Mokslininkas biofizikas tvirtino, kad elektra, šiluma Lietuvoje galėtų kainuoti 10 centų už kilovatvalandę, tam mes turime pakankamą mokslo, ekonomikos, verslo potencialą, bet reikia sukurti mechanizmą, kaip tai padaryti.
Lietuva importuoja 80 procentų produkcijos, nors pajėgi užsiauginti ir pagaminti pati.
„Kodėl jūsų rajono ūkininkai negali aprūpinti mokyklų maisto produktais? Reikia padaryti, kad galėtų,“ – teigė V. Novosadas.
Kitas „Tautos savitvarkos“ atstovas, ūkininkas Marijus Čekavičius iš Kražių (Kelmės rajonas) ragino eiti visus „į kupetą“, nes kitaip po 20 metų nebebus su kuo kalbėtis.
„Lietuva padaryta šiukšlynu nuo tų laikų, kai iš užsienio pradėta vežti naudota tachnika, dėvėti drabužiai. O ką daro valdžia? Jeigu rusai nebeperka mūsų pieno, turėtų įsijungti vidinė sistema ir supirkti tuos produktus ligoninėms, kareivinėms, kitoms įstaigoms,“ – sakė ūkininkas.
Mažiausios namų ūkio pajamos – 3500 litų
„Tautos savitvarkos“ rengiamo kompleksinio priemonių plano pagrindinis tikslas – įveikti nedarbą, skurdą ir iki 2021 metų pasiekti, kad mažiausios namų ūkio pajamos siektų 3500 litų per mėnesį.
Tam būtina suformuoti aplinką, sukurti ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius, finansinius mechanizmus, užtikrinančius kiekvienam šeimos nariui būtiniausių poreikių krepšelį ir 25–50 procentų užimtumo darbo vietą.
Pasak V. Novosado, reikia įvertinti daugelį aspektų. Pirmiausia, – kiekvienos šeimos, o tada visos seniūnijos bendruomenės galimybes auginti, gaminti, tiekti maisto produktus ir teikti paslaugas sau, mainams, pardavimui, eksportui, galimybes pradėti amatus ir užauginti juos iki verslo.
„Mūsų projekte bendruomenė yra visai kas kita negu dabartinės kaimų bendruomenės. Tai turėtų būti seniūnijos teritorinis padalinys, kuris vykdytų ne tik kultūrinę, bet ir finansinę, ekonominę veiklą,“ – sakė Vladimiras Novosadas.
Asociacija „Tautos savitvarka“, rengdama kompleksinį užimtumo didinimo 2014–2020 metų strategijos priemonių planą, tikisi rajonų bendruomenių, verslininkų, ūkininkų, švietimo, kultūros darbuotojų patarimų. Šiuos surinkus ir išanalizavus, priemonių planas bus pateiktas Vyriausybei.
Autorės nuotr.
PLANAS: Nacionalinio mokslo ir inovacijų parko direktorius, daktaras Vladimiras Novosadas (kairėje) Joniškio rajono merui Gediminui Čepuliui aiškino, kad pagal „Tautos savitvarkos“ planą lėšas turėtų pasiimti ne atskirtos įmonės, bet seniūnijos.