Valdžia planuoja, o žmonės už galvų stveriasi

Pasak T. Mašeckio, trūksta ne tik lėšų, bet ir aiškių kriterijų, kuriais remiantis renkamasi remontuoti vieną ar kitą gatvę bei kelią
Kelių priežiūra ir remontas – visiems aktuali tema. Tad vos tik apie tai prakalbus kyla didžiulės diskusijos. Neišvengiama ir emocijų, nes žmonių lūkesčiai neretai prasilenkia su valdžios planais ir prioritetais, kuriais remiantis renkamasi asfaltuoti vieną ar kitą gatvę arba kelią. Šis nesusikalbėjimo tarpeklis jau kurį laiką gilėja ir Plungės mieste bei rajone, nes Savivaldybė pastaruoju metu vieną po kito „gimdo“ žmonėms sunkiai suprantamus sprendimus.
Keliams remontuoti ir prižiūrėti išleidžiamos šimtatūkstantinės, net milijoninės sumos, bet per visą rajoną dabar tikriausiai nerastume nė vieno žmogus, kuris, pridėjęs ranką prie širdies, galėtų pasidžiaugti, jog rajono keliai ir gatvės prižiūrimi ūkiškai, lyg tai darytų geras gaspadorius. Tą faktą, kad trūksta ne tik lėšų, bet ir aiškių kriterijų planuojant rajono kelių priežiūros bei remonto darbus, jau kurį laiką į viešumą kelia „Vieningos Plungės“ atstovai Taryboje bei Kaimo reikalų komitete, Tarybos narys Tomas Mašeckis.

Faktas kaip blynas

„Rajono valdžios neūkiškumas akis bado važinėjant ir mieste, ir kaimuose, – teigia politikas. – Antai neseniai vykusiame susitikime su Nausodžio seniūnijos seniūnaičiais ir gyventojais meras Audrius Klišonis pripažino, kad žvyrkelis Prūsaliai–Stonaičiai yra vienas iš intensyviausiai naudojamų tokių kelių rajone ir kad jo būklė vietomis yra kritinė bei reikalaujanti skubaus remonto. Tai yra faktas kaip blynas, bet paklaustas, kada bus skirtas finansavimas šiems darbams, meras ir taip suko, ir anaip, tačiau nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Galiausiai mestelėjo, kad tuo turi pasirūpinti Nausodžio seniūnija. Taip išeina, kad seniūnija visas kelių priežiūrai gautas lėšas šiemet turėtų nukreipti į Prūsalių–Stonaičių kelią, o kitus seniūnijos kelius pamiršti?“

Neaišku, kokia logika vadovaujantis planuojami darbai ir Varkaliuose. Antai, šiemet atėjo eilė remontuoti šioje gyvenvietėje esančią Beržų gatvę, tačiau valdantieji nutarė, kad tankiai apgyvendinta ir dar tankiau duobėmis nusėta Beržų gatvė palauks, nes dabar žūtbūt reikia remontuoti kitą Varkalių gatvę – Pušies.

„Teko girdėti, kad pastarąją ketinama atnaujinti tikrai tvarkingai – įrengti šaligatvius, apšvietimą. Nors varkališkiai puikiai žino, o ir kitiems neuždrausta pranešti, kad toje gatvėje yra viso labo viena vienintelė sodyba. Taigi, gyventojų Pušies gatvėje, galima sakyti, beveik nėra, užtat veikia kelios įmonės. Be to, praėjusių metų pabaigoje šioje gatvėje buvusį seniūnijos pastatą įsigijo vienas rajono valdžios aplinkai artimas žmogus. Galimai tai ir yra toji priežastis, kodėl šią gatvę prireikė iškelti į viršų, paliekant užnugary tankiai apgyvendintą Beržų gatvę?!“ – retoriškai klausia T. Mašeckis.

Pasak jo, kad Beržų gatvės gyventojai per daug nesisielotų ir bloguoju neminėtų, valdžia jiems, lyg supykusiam vaikui saldainį, meta užuominą, kad ilgai laukti remonto nereikės. Esą Beržų gatvę planuojama suremontuoti paprastojo remonto būdu. Taip neva bus ir greičiau, ir pigiau. Būtų galima pasakyti ačiū už tą saldainį, jei nežinotume, ką reiškia tas paprastasis remontas. Ogi tą, kad geriausiu atveju bus atnaujinta važiuojamoji gatvės dalis, ant esamo seno asfalto išliejant naują. O kur šaligatviai, kur naujas apšvietimas? Nėra ir, suprask, nebus!

„Jei jau norima taupyti, paprastojo remonto būdu reikėjo tvarkyti Pušies gatvę. Arba pasiūlyti prie remonto prisidėti toje gatvėje veikiančiam verslui. Tokiu būdu ši gatvė jau seniai būtų turėjusi naują asfaltą, o šiemet būtų buvę galima griebti ir iš pagrindų atnaujinti Beržų gatvę. Bet verslo interesai šįkart kažkodėl svarbesni nei žmonių“, – stebisi politikas.

Vargas dėl viešųjų pirkimų

Pasak T. Mašeckio, ne kartą buvo kalbėta, kad tų seniūnijų, kurios turi įsigijusios traktorius, kelių būklė geresnė nei tų, kur kelių greideriavimo, sniego valymo ir kitos paslaugos perkamos iš privačių įmonių. Regis, logiška – kai turi savo įrangą, pats esi sau šeimininkas, nereikia laukti kitų malonės. Nelogiškas tik tas faktas, kad šių metų Savivaldybės biudžete taip ir nerasta lėšų tokia technika aprūpinti dar kurią vieną seniūniją. Negi vėl bus laukiama iš anksto suplanuotų viršplaninių pajamų?

Savivaldybė pastaruoju metu kaip niekad vargsta su viešaisiais pirkimais. Ten, kur kalba eina apie milijoninės vertės objektus, būtų galima suprasti: kur dideli pinigai, ten ir verslo interesai nevaikiški, todėl paskelbus konkursą prasideda skundai, teismai... Bet Savivaldybė pastaruoju metu nebegeba nusipirkti net einamųjų paslaugų, kurios yra būtinos.

Neaišku, juoktis ar verkti reikėjo sužinojus, kad sniego valymo seniūnijose paslaugą šiemet Savivaldybei pavyko nusipirkti tik žiemai besibaigiant. Nepraėjo nė mėnuo ir situacija vėl kartojasi: nusistovėjo sausi ir saulėti orai, pats metas pulti greideriuoti žvyrkelius, o pasirodo, kad vėl nėra kam – Savivaldybės skelbtas greideriavimo paslaugos konkursas neįvyko. Gelbėjantis iš situacijos, seniūnijoms vėl, kaip ir su sniego valymu, duotas nurodymas pačioms kažkaip suktis, apklausti reikiamą techniką turinčias įmones ir sudaryti laikinas sutartėles.

nuotrauka
Tvenkinio gatvė Jovaišiškės kaime – viena iš daugelio mūsų rajone, laukianti greiderio
 

„Čia iš serijos, kai jau sėdi ant unitazo padaręs reikalą ir tik žiū – ogi nėra kuo nusivalyti. Tada belieka ramiai pasėdėti, kol reikalas sudžiūs, tada ramiai atsistoti ir nueiti – juk problemos jau nebėra. Taip buvo su sniego valymu, taip dabar yra ir su greideriavimu. O rezultatas – kažkas spėjo greitai susiveikti greiderį ir nusigreideriuoti, kažkas dar tik svarsto, kaip tą padaryti, o kažkas garsiai mintija, kad taigi dar ir sniego gali būti – neturėsim kaip kelių nusigreideriuoti, bet galėsim pavasariui įpusėjus sniego valymo sutartimi pasinaudoti. Juokas pro ašaras, ne kitaip“, – žodžių į vatą dėl esamos situacijos nevynioja T. Mašeckis.

Nedžiugina situacija ir ten, kur Savivaldybei vis tik kažkaip pavyksta įvykdyti viešuosius pirkimus ir pasirašyti sutartis su rangovais. Kalbama, kad dabar seniūnai turi apsčiai bėdų su konkursą dėl kelių remonto kaimiškosiose seniūnijose laimėjusia UAB „Transjuda“. Sutartis yra, tačiau rangovų dažnu atveju nepavyksta prisikviesti. Vadinasi, formalumas įvykdytas, susitarimas padarytas, o rezultatas tas pats – duobėti keliai ir pikti gyventojai.

Liūdnas vaizdelis ir mieste

Opozicijos atstovo teigimu, antakiai iš nuostabos kyla ir išgirdus mero pasisakymus, kaip planuojama paremontuoti centrinę miesto – J. Tumo-Vaižganto – gatvę. Verslo pusryčių metu meras dalinosi planais šią gatvę atnaujinti užpilant skaldos, kaip kad buvo padaryta Vytauto gatvėje.

Laimei, susitikimo metu atsirado išmanančių reikalus ir paaiškino merui, kad toks gatvių atnaujinimo būdas yra jau atgyvenęs, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje jau plačiai taikoma kita praktika, kai nugremžiamas paviršinis seno asfalto sluoksnis ir pakeičiamas nauju. Yra būdų kaip išlyginti ir tą patį senąjį asfaltą, kas būtų gerokai racionaliau ir protingiau nei „žvyruoti“ centrinę miesto gatvę, o po to keiktis bandant pravažiuoti ja vėžlio greičiu, tikintis, kad koks akmenėlis neišdauš lango ar nesugadins automobilio kėbulo.

Kalbėti apie seniai laukiamą Stoties bei Dariaus ir Girėno gatvių remontą jau ir liežuvis nebesiverčia. Meras nepavargsta pasakoti, kaip dažnai vyksta į sostinę susitikti su Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais kelių ir gatvių remonto klausimais, tačiau plungiškių laukiamos žinios dėl minėtų dviejų gatvių remonto taip ir neparveža. Užpernai ir pernai bent pažadai dalinti, kad jau tuoj tuoj reikalai pajudės, bet dabar nė jų nebegirdėti.

„Žodžiu, bendras vaizdelis liūdnas. Opozicijos siūlymas skirti kasmet papildomai lėšų iš Savivaldybės biudžeto rajono gatvėms remontuoti ir žvyrkeliams asfaltuoti valdančiųjų ir mero buvo atidėtas į ateitį, bet juk automobilius laužome ir žvyrkelių dulkes uostome jau dabar. Kiek dar tai tęsis?“ – klausia T. Mašeckis.

Užs. Nr. 605