Naujausios
Vilius Kaikaris nenorėjo dirbti su šake
Prieštaringai dėl pasisakymų apie Lietuvos užsienio politiką vertintas Joniškio rajono verslininkas Vilius Kaikaris, karjeros dieną susitikęs su mokiniais, teigė, kad jo svajonė nuo vaikystės buvo „nedirbti su šake“, todėl atkakliai siekė šio tikslo ir jau būdamas 21-erių metų valdė įmonę „Šiaurės vilkas“. Pirmą milijoną jis teigia užsidirbęs, prekiaudamas mikroautobusais ir grūdais.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pirmi pinigai – iš diskotekų organizavimo
Susitikęs su Joniškio „Aušros“ gimnazijos mokiniais kraštietis verslininkas Vilius Kaikaris, šiemet prieštaringai pagarsėjęs pasisakymais dėl oficialiosios Lietuvos pozicijos Rusijos atžvilgiu, šį kartą apie politiką nekalbėjo, bet atskleidė savo verslo imperijos kūrimo istoriją.
Palankiu metu pradėjęs prekybą megztiniais iš Turkijos, vėliau – mikroautobusais ir grūdais, jis pirmąją įmonę įsigijo sulaukęs vos 21-erių metų.
Dar vidurinėje mokykloje Vilius Kaikaris svarstė, kaip užsidirbti. Su draugais pradėjo organizuoti diskotekas, kuriose imdami pinigus už įėjimą susirinkdavo po 200 rublių per savaitę.
„Mokytojų atlyginimas turbūt buvo mažesnis“, – sakė verslininkas.
Po vidurinės mokyklos įstojo į Žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos, manydamas, kad baigęs taps kolūkio pirmininku. Griuvus Sovietų Sąjungai juo būti nebeteko, tačiau vadovavimo galimybes jis greitai išmėgino.
Išvyko į Stambulo aukso turgų
Aukštojoje mokykloje iš Skaistgirio (Joniškio rajonas) kilęs studentas taip pat organizavo diskotekas, vėliau pradėjo rodyti filmus, ir netrukus iš uždirbtų pinigų – 6000 rublių – nusipirko pirmąjį automobilį.
Baigęs antrą kursą išvažiavo pasidairyti, kaip gyveno tuometinė Jugoslavijos federacinė respublika. Ten susipažinęs su Lenkijos piliečiu, kuris iš Turkijos veždavo megztinius, pamėgino ir pats tokia veikla užsiimti.
„Nuvažiavau į Stambulą, vaikščiojau po aukso turgų, akys raibo. Pamačiau, kaip veikia megztinių pramonė. O man tada buvo vos 20 metų“, – prisimena Vilius Kaikaris.
Jis vienas pirmųjų į Lietuvą pradėjo vežti turkiškus megztinius ir taip gal pusę metų „pamiršo“ vaikščioti į paskaitas, nes rūpėjo biznis. Tačiau netrukus megztinius ėmė gabenti daug prekeivių, tad teko prisiminti studijas.
Grūdai ir pirmas milijonas
Pajutęs pinigų skonį V. Kaikaris bandė vežti svetur parduoti Šiaulių „Vairo“ gaminamus dviračius, vėliau susigundė Latvijoje gamintais mikroautobusais RAF, kurie buvo didelis deficitas.
Su draugais nutarė surinkinėti mikroautobusus garaže, bet 1992 metais verslas baigėsi, potencialūs pirkėjai neturėjo pinigų.
„Į rajoninį laikraštį įdėjau skelbimą, kad mikroautobusą RAF keičiu į grūdus arba bulves, burokus bei kitas daržoves. Jau kitą rytą sulaukiau skambučio iš Bučiūnų kolūkio. Tada net nežinojau, kur toks yra. Pasikalbėjome su pirmininku, išsiaiškinome, kad mašina nauja, ir jis sutiko atsilyginti grūdais“, – pasakojo verslininkas.
Tada jau teko ieškoti pirkėjo gautam „derliui“. Apie žemės ūkio niuansus dar mažai žinojęs joniškietis tuometiniame Joniškio grūdų kombinate išsiaiškino, kad jo grūdai pašariniai, vadinasi, nevertingi ir jų nesupirks. Nuvežė į Duobelės (Latvija) grūdų kombinatą, ir ten netiko, bet po ilgų diskusijų, įtikinėjimų vis dėlto priėmė.
„Gavęs krūvą pinigų supratau, kad jau keli mikroautobusai išeina. Lygiai po metų turėjau milijoną dolerių ir, nusprendęs juos investuoti, nusipirkau Jankūnų durpyną, o po dviejų savaičių turėjau bendrovę „Šiaurės vilkas“, – stebuklingai atrodančią istoriją dėstė milijonierius.
Iš mėšlo išgauti dujas
Dabar jis valdo dešimt žemės ūkio bendrovių, mėsos perdirbimo įmonę „Delikatesas“, skaldos įmonę, stato paukščių fermą, rengia pieno cechą. Įsigijo dar vieną, triskart didesnį, durpyną Rusijoje ir kolūkį šioje šalyje.
Kalbėdamas apie ateitį jis mano, kad gerą verslą galima daryti iš mėšlo, tik reikia sugebėti iš jo surinkti dujas.
Jau uždirbęs pirmąjį milijoną Vilius Kaikaris grįžo baigti studijų į Žemės ūkio akademiją.
„Jei nemokėsi organizuoti, turėsi su šake dirbti. O mano svajonė buvo nedirbti su šake“, – sakė verslininkas, pastebėdamas, kad verslas yra toks dalykas, kai kuriama pridėtinė vertė ir kartu jis primena teatrą – velniškai sunku ir kartu įdomu.
Mokykloje tingėjo
Vilius Kaikaris susitikime Joniškio „Aušros“ gimnazijoje, į kurį karjeros savaitę jį pakvietė Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Kęstutis Mačiulis, atviravo buvęs nekoks mokinys: pamokų neruošdavo, pakakdavo to, ką iš mokytojų išgirsdavo per pamokas.
Skaičiuoti jam sekėsi, bet nemokėdavo savo uždavinių sprendimo užrašyti tvarkingai ir aiškiai, todėl mokytoja jam suraitydavo trejetą su pliusu (penkiabalėje vertinimo sistemoje – aut. past.), o tie, kas nusirašydavo, gaudavo penkis balus.
Baigę aštuntą klasę tinginiai ir nesugebantys mokytis paaugliai sovietiniais metais paprastai keliaudavo tiesiai į profesinę mokyklą.
„Pasakiau, kad stosiu į Joniškėlio žemės ūkio technikumą (Pasvalio rajonas). Visi mokytojai apsidžiaugė manimi atsikratysiantys ir pradėjo gerus balus rašyti. Baigiantis mokslo metams nužygiavau pas auklėtoją ir pareiškiau, kad su tokiais gražiais balais technikume nekaip atrodysiu, todėl geriau baigsiu vidurinę mokyklą“, – dėstė V. Kaikaris.
Tačiau kitus dvejus metus jis vėl nesimokė.
Dabar suole sėdėtų ir klausytųsi
„Jei dabar kas lieptų mokyklos suole sėdėti, sėdėčiau ir klausyčiau. Gal ne viską užsirašinėčiau, bet tikrai klausyčiausi. Nereikia mokytojams nervų tampyti, o mes tokie „balvonai“ buvome, – mokė verslininkas ir apgeilestavo lyg per prievartą mokęsis anglų kalbos.
Dabar V. Kaikaris dažnai būna komandiruotėse įvairiose šalyse, skraido po pasaulį, aplankė ir kadaise svajone atrodžiusią „Hard Rock Cafe“ Niujorke, kur kabo legendinio Elvio Preslio gitara. Be anglų kalbos gyventi tapo neįmanoma.
Paklaustas apie laisvalaikį Vilius Kaikaris pasakojo stebintis Joniškio krepšinio komandos „Delikatesas“ varžybas, mėgstantis žvejybą, medžioklę, ledo ritulį ir futbolą. Savaitgaliais užsuka ir į turgų pasižiūrėti, ką, anot jo „babos parduoda“.
Redakcijso archyvo nuotr.
FERMA: Daug bendrovių valdantis Vilius Kaikaris prieš dvejus metus pristatinėjo vieną moderniausių pieno fermų Baltijos šalyse.
Autorės nuotr.
MILIJONAS: Verslininkas Vilius Kaikaris teigė, kad pirmąjį milijoną dolerių užsidirbo būdamas vos 21-erių metų.